altorius

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 1:47 pm

Lėti žingsniai, gilus dūsavimas, bei viską aidinti patalpa. Amaros akys buvo kaip apsėstos demonės, ji į bažnyčią įbėgo lyg nuo kažko būtų bėgusi. Staiga sustojo, bei su didžiuliu skausmu pažiūrėjo į altoriaus pusę. Galvoje vyko tokia didžiulė sumaištis, kad ji pati žaidė su savo protu. Kelios bažnyčioje esančios senolės atsisuko į ją ir pradėjo žegnotis. Tamsiaplaukė susigūžė ir atsargiai žengė žingsnius. Tai, kad kai ji žengė žingsnį, tas garsas pasklido po patalpą, ją išgąsdino, todėl staiga sustojo, bei išplėtė akis ieškodama kažko baisaus. Taip norėtų būti normalus žmogus, bei nugyventi ramų gyvenimą. Pamiršti viską kas nutiko seniau ir numirti žinant, kad atliko pareigą šiame pasaulyje... Sukūrė šeimą ir mirė mylima. Tai buvo tik keisti merginos paistalai. Amara žiūrėjo į altoriaus centrą, bei kiek pasuko galvą. Kažkodėl ją tempė būtent tenai, tačiau kojos neklausė ir ji stovėjo vietoje stovėdama ir žiūrėdama. Po kiek laiko iš bažnyčios išėjo visi žmonės ir ji liko viena vienutėlė. Kiek drąsesniais žingsniais atsidūrė prie altoriaus. Užpūtė degančias žvakes ir priėjo prie stalo ant kurio buvo sudėtos kunigų maldaknygės. Vieną iš jų pasiėmė į rankas, bet greitai numetė ant žemės, o pati prisėdo ant žemės. Kažkodėl viskas ką tik pamatydavo jai simbolizuodavo Silą. Gyvenimo meilę. Net dabar perskaitytas žodis iš s raidės, priminė jį. Ji klupėjo ant žemės, o akyse žibėjo ašaros.

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 1:55 pm

Kad ir ką Genevieve padarė blogo šiame pasaulyje,jos mirtis pakeitė gyvenimą kardinaliai.Naujas kūnas,išvaizda,manieros.Ne kiekvienas dabar galėjo suprasti,kad čia ta pati,keršto siekianti ragana.Tad kad iki galo pasikeistų tiek išoriškai,tiek viduje,mergina atsirado būtent bažnyčioje.Įėjusi į šventąjį pastatą,jos aukštakulnių kaukšėjimas aidėjo per visą bažnyčią.Apsidairiusi aplinkui nepamatė nei vienos gyvos sielos,todėl norėdama pasimelsti nepažįstamam dievui,nuėjo arčiau altoriaus.Gev akys pastebėjo merginą,kuri buvo tyli kaip lapas ant medžio.Tylėdama rudaplaukė,priėjo šalia jos ir atsiklaupusi ant žemės,užmerkė akis.Galbūt ana mergina norėjo būti viena,bet Gev nepažinojo to jausmo,kad kiti žmonės nenori su ja kartu būti,todėl veržėsi į kiekvieno žmogaus arba nežmogaus gyvenimą.

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 2:11 pm

Kiek patrynė akis, bei bandė sau įrodyti, kad vis dar yra sveiko proto, nors jau daugiau kaip pusė to proto yra jos fantazijos, skausmas, prisiminimai, bei išgalvoti dalykai. Kiekvieną sekundę ji suvokia daug lėčiau, kai kažkas nutinka, ji vis dar būna savo galvoje, o kai viską suvokia būna ryškiai per vėlu. Amara žvilgtelėjo prieš save ir kiek nustebo, nes pamatė sėdinčią tamsiaplaukę prieš save ir kalbančią neaiškius dalykus. Nesuprato to kaip neišgirdo jos einančios ir kaukšinčios tais garsiais aukštakulniais, bet dabar tai nebuvo pati didžiausia problema. Originalioji Petrova sumirksėjo ir kažkodėl kūną persmelkė nemalonus jausmas. Jai pradėjo vaidentis, kad prieš ją sėdi Ketsija. Išplėtė akis, tačiau kol kas nieko nedarė, tik lėtai patraukė savo rankas, bei susidėjo ant krūtinės. Labiausiai bijojo to, kad gali būti uždaryta į psichiatrinę, nes daktarai būtų jai nustatę šizofreniją. Visi simptomai atitiko, bet ji nesirgo šia tragiška liga. Jos protas buvo dar per silpnas suvokti dviejų tūkstančių metų šuolį. Šis šuolis pažeidė visus Amaros jausmus, mąstymą, suvokimą, bei valios sferą. -Ne, prašau, aš baigiu išprotėti,-ji kalbėjosi su savo protu. Stipriai užsimerkė ir susidėjo pirštus prie smilkinių bandydama sau padėti. Giliai įkvėpė ir iškvėpė. Nusiramino, bei grįžo prie realybės, tačiau tik spėjo atsimerkti ir atrodo, kad visa ši aplinka pradėjo ją spausti, o oro jai tiesiog trūko. Ji griuvo ant žemės ir nejudėjo. -Prašau padėk man,-haliucinacijos ir kliedesiai veikė Amarą.

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 2:21 pm

Tylėdama ir giliai kvėpuodama,Genevieva pradėjo pokalbi su savimi.Galbūt ten viršuje niekam nereikėjo tokios išsamios informacijos apie jos gyvenimą,bet pagaliau mergina galėjo viską išdėstyti ,kas jai trugdė taip ilgai gyventi.Prisiminus visus įvykius,kurie atsitiko prieš keletą mėnesių,išdavystę,mirtį ir Klauso prisilietimus,merginai pasidarė net bloga.Tačiau pakračiusi galvą ir atmerkusi akis,tiesiog pažvelgė į kryžių ir tyliai sumurmėjo,- padėk man.Noriu būti laiminga.,-atsidūsusi brunetė dar kartą paprašė mintyse visko,ko jai reikia ir atsistojusi pradėjo eiti link išėjimo.Suolų traškėsys,o tada merginos balsas.Greitai atsisukusi Gev kiek pasilenkė pasižiūrėti kas vyksta.Pamačiusi,jog mergina griuvo ant žemės,ragana pribėgo prie jos,atsistojusi ant kelių suėmė merginos galvą ir pažvelgė į jos veidą,-esu tave mačiusi.,-tyliai sumurmėjusi tiesiog ją stebėjo ir supratusi,kas vyksta,susakė vieną sakinį,o virš jos pradėjo siubuoti lempos.Po kelių akimirkų viskas ir vėl stojo į savo vietas,o Gev pažvelgė į panelę,-kaip tu?,-tyliai sumurmėjo

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 2:35 pm

Amara bet kada bet kam būtų padėjusi, tačiau dažnai negalėdavo, nes pati turėjo problemų daugiau nei tie, kuriems reikia pagalbos. Taip pat dažnai pasigailėdavo, kad pasitikėdavo žmonėmis ir dėl to, kad yra tokia naivi, tačiau dabar tai nebuvo svarbu. Tamsiaplaukei begulint ant žemės buvo toks didelis spaudimas, kad atrodė, kad ji skradžiai žemę prasmegs. Norėjo pajudinti savo galūnes ar bent jau užsimerkti, tačiau ją veikė kažkoks neaiškus paralyžius, todėl viskas ką ji galėjo daryti tai tik žiūrėti į bažnyčios viršų ir šnekėti, tačiau po kažkiek laiko net lūpų nebegalėjo pajudinti. Skausmas didėjo, tačiau nepažįstamosios prisilietimai ir neaiškūs dalykai nuramino ją, bei viską pradangino. Ji tikrai nesijautė, kad kažkoks nepažįstamas žmogus padės jai, bet tuo pačiu galvoje skambėjo žodžiai ,,esu tave mačiusi''. Originalė meiliomis akimis žvelgė į raganą ir lėtai atsisėdo. Kiek patylėjo, o galiausiai prabilo. -Ačiū..-nedrąsiai pasakė. -Kodėl tu man padėjai? Galbūt aš tau norėjau pakenkti, juk šiais laikais žmonės visai kitokie..-nuleido akis į žemę ir pirštais pradėjo vedžioti neaiškius ornamentus. -Aš nesu tavęs mačiusi,-pakėlė galvą ir bijodama žiūrėjo į Genevieve mėlynas akis.

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 2:45 pm

Kad ir kaip Genevieve dabar norėjo dingti iš čia,ji vis dar klūpėjo prie merginos.Įdėmiai ją stebėjusi,suprato,jog ji yra dar vienas klonas taip visų nepakenčiamos Elenos Gilbert.Kai ši pagaliau nusiramino ,merginos veide atsirado menka šypsena.Galbūt tai buvo jos pirmas išbandymas net neišėjus iš bažnyčius tampant geresniu žmogumi?O galbūt atvirkščiai,šituose pastatuose ji turėjo padaryti klaidą,kad grįžtų senoji Genevieva ? Nustūmusi visas mintis atgal,mergina pakreipė galvą,kad galėtų nužvelgti išgelbėtąją.,-Nėra už ką.Kitą kartą stenkis būti prie žmonių,kad jie galėtų tau padėti,jei vėl bus priepuolis,-apdovanojusi ją meilia šypsena,Gev jau atsikėlė nuo žemės ir išsitiesusi pažvelgė į altoriaus vidurį,-nemanau,kad norėjai man pakenkti tokioje vietoje,širdele.Tau reikėjo pagalbos.Todėl ir esi čia.O aš tiesiog paprastas žmogus,kuris atsirado reikiamoje vietoje,reikiamu metu.,-trūktelėjusi petukais vėl pasižiūrėjo į merginą.Stebėjo tuos nematomus ornamentus,bet nenorėjo klausti,ką jie reiškia,-na,manęs niekas nėra dar matęs,-ištiesusi savo ranką,linktelėjo,-nagi,kelkis,nes dar sušalsi,o jau arbatos tau tikrai negalėsiu padaryti,-vis dar šypsodamasi dar kartą linktelėjo

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 3:09 pm

Visi galvojo, kad Amara buvo dar viena Elenos Gilbert ir Katerinos Petrovos kopijų, tačiau ji buvo visiškai kitokia. Išskirtinė. Nors iš tikro kiekviena iš antrininkių turėjo mažiau ar daugiau originalės savybių. Elena turėjo jos nuoširdumą, Kateriną išsisukimą, Tatia meilę. Bet tai nieko nedžiugino, o tiesiog dar labiau liūdino Amarą, nes ji dėl visko kalta. Juk dalis jų likimo priklauso nuo josios. Kiekviena pamilo Silo antrininką ir galima sakyti kiekvienai meilė baigdavosi blogai. Bet dabar ji norėtų viską atitaisyti taip, kad jos gyventų tokį gyvenimą, kokį pačios norėtų. -Man nėra jokių priepuolių. Tiesiog aš nebežinau kas vyksta. Kokiam pasaulyje dabar aš esu, gyva ar negyva aš? Išprotėjusi ar ne? Praleidau amžinybę įkalinta akmenyje, bei jusdama didžiulį skausmą, prašau pasakyk kas čia vyksta, nes kiekvieną kartą bandydama taisyti savo klaidas, jaučiu, kad darau dar didesnes ir bijau, kad tampu nebesavimi, nebe ta paprasta Amara, kuri mylėjo vieną vienintelį vyrą,-pati nežinojo kodėl nepažįstamajai viską papasakojo, tačiau tai padėjo nusiraminti. Šį kartą akyse nepasirodė nei viena ašara, bent jau kol kas.

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 3:27 pm

Genevieve tiesiog tylėjo ir klausėsi merginos.Kad ir kaip norėjo jai padėti,ji nežinojo kaip.Todėl nusprendusi atsakyti į kiekvieną jos klausimą,mergina patogiau atsisėdo,-Esi gyva,mieloji.Gyveni dabar pasaulyje,kur blogis kovoja su gėriu.Taip taip.Ne gėris,o būtent blogis.Nesi išprotėjusi,tiesiog tave perpildė jausmai,su kuriais tu negali susitaikyti.Manau,jog tau reikia žmogaus,su kuriuo galėtum atvirai pasikalbėti,galbūt tai tau padėtų.Suprantu tave,pati prisikėliau iš numirusiųjų. Nežinau nuo ko pradėti,kam pasakyti,jog visgi esu gyva.Su kuriuo iš naujo susipažinti,o prie kurių net nesiartinti.Saulele,kad ir kaip tau būtų sunku,paleisk jį.Surasi naują,ištikimą,mylintį vyrą,kuris praleis su tavimi visą savo likusį gyvenimą.Tikiu tavimi,nors mes net nepažįstamos.,-lėtai paėmusi jos delnuką,spūstelėjo,-jei kažko reikės,aš visada tau padėsiu.Nesvarbu,ar aš būsiu užsiemusi,ar mirusi antrą kartą.Dabar tu gali visada ateiti čia ir pasikalbėti su visais,kurie tau buvo svarbus,bet jų nėra gyvų,-pagaliau pabaigusi savo monologą giliai įkvėpė ir iškvėpė,o tada stebėjo merginos veidą

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 3:45 pm

Ši mergina, kuri buvo prieš ją buvo labai maloni. Nors jos visiškai nepažinojo ir net nežinojo ką ji buvo anam gyvenime padariusi, tačiau tai nebuvo svarbu. Nesvarbu kokia žmogaus praeitis, svarbu tai kaip jis elgiasi dabar. Žmonės keičiasi, keičiasi jų požiūris ir tai kaip jis mato pasaulį. Kiekvienas asmuo viską mato kitaip. Pažiūrėjus į žmogų Amara mato nuoširdumą, istoriją, bei tai kaip visi kovojame, kad gyventume šioje planetoje. Kiti pažiūrėję į žmogų mato jo išvaizdą, o treti žmogų supranta kaip gyvūną, kuriame plaka širdis, kvėpuoja plaučiai, bei visa kita fiziologija. Žiūrėdama į Genevieve iš dalies, antrininkė matė save ir taip iš niekur nieko nusišypsojo. -Suprask, aš turiu tik du pasirinkimus, vienas iš jų yra mirtis, o kito nedrįstu padaryti, nes tą vyrą myliu ir mylėsiu, negaliu to padaryti, negaliu net tau to išduoti, atleisk,-nuleido akis ir lėtai atsistojo. -Aš nenoriu, kad žmonės mane pažintų man patartų ar kažką tiesiog darytų, turiu su viskuo pati susidoroti,-dirbtinai nusišypsojo ir pamojavo jai atsisveikindama. Lėtais žingsniais pradėjo eiti link bažnyčios išėjimo.

Temos pavadinimas: Re: altorius Sk. 05 17, 2015 3:53 pm

Merginui pasikėlus,Gev tik atsidūso,-brangioji,tai tavo pasirinkimas.Žinok mirtis ne pats geriausias pasirinkimas.Surask tą vyrą tada ir išsakyk jam viską,ką galvoji ir ką jauti.Tu pati sau turi būti svarbiausia gyvenime ir nesvarbu ką sau galvoji,-šyptelėjusi net nespėjo normaliai atsisveikinti.Merginai išėjus pro duris,brunete vėl pasisuko į altorių ir tik tyliai sumurmėjo,-supratau savo misija.Padėsiu kitiems.Net jei tai man bus nemalonu,-nusišypsojusi pati sau nuskubėjo į bažnyčios galą ir pravėrusi duris dingo

Temos pavadinimas: Re: altorius