in/out

...

Sužinojęs, kad miestelyje atsirado naujas berniokas, kuris nusprendė surengti vakarėlį Metą labai sudomino. O ypač,kai Metas nebuvo tas kuris sedėdavo namie, bent paskutiniu metu. Jis mėgo vakarėlius dar ir kaip.Priėjęs prie namo jis apsižvalgė, mašinų daug nebuvo,tad nusprendė,kad galbūt ir žmonių dar nėra daug, bet suktis jis nežadėjo, tad priėjęs prie durų paskambino skambutį.

Chris vis dar blaškėsi savo namuose, nerasdamas vietos. Atrodo, kad vis ieškotų prie ko prisikabinti. Tai gėrimas negražiai padėtas, ar tortas kreivas. Tikriausiai visus žmones ir per vakarėlį jis užknis. Galiausiai nuskambėjus skambučiui, vaikinas sau nusišypsojo pedo šypsena ir kilstelėjęs galvą tramdė emocijas kol nuėjo prie durų. Priėjęs sau tyliai sušnabždėjo.-prasideda,- ir pravėrė duris. Už durų pamatė šviesaplaukį vaikiną, tikriausiai iki to laiko jis jo nebuvo matęs. Kol kas jis jį tik nužiūrinėjo, bet vėliau pravėrė burną ir pasisveikino vis dar spoksodamas tai į jį, tai į aplink esančius pastatus, tikėdamasis gal dar koks paklydėlis atsivilks,- Sveikas atvykęs į mano sutiktuvių vakarėlį,- bandė balsą nutaisyti kuo malonesnį. Žodžius dėlioti sekėsi sunkiai, tas "sutiktuvių" atrodė labai netinkamas. Pamojęs ranka į vidų jis pasitraukė į šoną taip rodydamas svečiui kelią į savo namą,- Aš Christianas, gali mane vadinti Chris,- vaikinui pavyko išspausti nuoširdžią šypseną, nes jam patiko vaidinti tokį svetingą ir linksmą, žaisti tokį žaidimą. Chris stovėjo prie durų ir laukė kada žmogelis įeis į jo namus ir prasidės visos linksmybės. Kol kas kol yra tik pora žmonių, nebus įdomu, bet kažkada viskas prasidės, o tada... žmonės ir Chris ir vakarėlį prisimins ilgai.

Sau stovėjo prie durų ir nuobodžiavo, kol durys neprasivėrė ir Metas įdėmiai pasižiūrėjo į naująjį žmogystą.-Sveikas-sumurmėjo ir menkai labai šyptelėjo. Iš vaikino judėsių supratęs,kad gali užeiti jis žengė žingsnį vidun. -Malonu, aš Matt-šyptelėjo ir kaip vyriškis ištiesė ranką, juk reikia normaliai pasisveikinti.

Vaikinui pasisveikinus Chris taip pat menkai nusišypsojo. Nesitikėjo, kad jis galėtų būti toks puikus aktorius, bet gal taip atrodo tik jam ir vampyras nėra geras aktorius. Iš kvapo jis sprendė, kad žmogysta yra žmogus, bet tai nekėlė jam nepatogumų. Mett prisistačius Christianas bandė prisiminti ar jis žino kokių kitų Mett'ų, bet suprato, kad ne. Buvo girdėjęs vieną, bet jį netyčią nužudė, išgerdamas jo vampyrišką kraują, nes Christianas jau seniai geria vampyrų kraują. Mett ištiesus ranką, Chris pakreipė galvą ir ištiesė savąją ir spustelėjo, stengėsi nesuspausti jos per daug.

Galiausiai Elenos automobilis sustojo prie jai žinomo namo. Tiksliau ji pro šį namą pravažinėjo gana dažnai, tačiau niekuomet neturėjo jokio reikalo jame rodytis. Iki dabar. Sužinojusi, kad kažkoks naujas į miestelį atsikėlęs vampyras rengia vakarėlį Elena ne iškarto nusprendė į jį važiuoti. Tačiau jai reikėjo prasiblaškyti ir galiausiai ištrūkti iš namų. Tačiau ją taip pat sudomino naujas miestelio žmogus. Todėl praleisti progą ir susipažinti su šiuo vampyru Elena negalėjo praleisti šanso. Todėl savo drabužinėje susiradusi tinkamą aprangą ištrūko iš namų. Galiausiai suradusi automobiliui laisvą vietą, pastatė jį ir išlipusi iš automobilio patraukė įėjimo link. Užlipusi keliais verandos laipteliais stabtelėjo prie durų ir nužvelgė susirinkusiuosius. Kol kas tematė tik du žmones. Metą ir jai nežinomą vampyrą.- Sveikas, aš Elena Gilbert.- pasisveikino su vampyru ir nužvelgė duris, tarsi lauktų pakvietimo į vidų. Tiesa ji nežinojo aš šis namas priklauso jam ar ne. Tačiau pati žengti ir įsitikinti pati nenorėjo. Todėl tiesiog laukė.

Nors teminis vakarėlis merginos visiškai nežavėjo ir netraukė, bet vis tiek, noras atitraukę Lilith. Ir štai ji yra čia. Po ilgų valandų svarstymo, ji yra čia. Markos nei vienam keliautojui neleido taip dingti savo tikslams, bet ji ryžosi jam nepaklusti. Lilith mąstymų jei pagaliau nori rasti nuolatinius namus, tu neturi tiesiog užgrobti ir pasisavinti miestelį, o turi pradėti bendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis, pritapti ir susirasti draugų. Ir po ilgų ir kankinančių dvejonių, ji išsėlino iš Markos paskirtos užduoties ir lėtais žingsniais atsirado čia. Ši vieta buvo puiki gerai pradžiai, ateiti susipažinti su naujoku ir visais miestelio žmonėmis. Priėjus prie namo durų, tarė ten susirinkusiems žmonėms,- Sveiki,- ir išspaudė kiek sarkastišką šypseną.

Palydėjęs vidun vaikiną vardu Metą Chirs stypsojo už durų, laukdamas skambučio į duris, su dar vienu svečiu. Galiausiai kaip jam atsibodo stovėti vienoje vietoje, Chris pravėrė duris ir išėjo iš savo namo. Lauke jau akivaizdžiai temo. Galėjai matyti jau žybsiančias žvaigždes. Vaikinas spėjo, kad dabar galėtų būti kokia dešimta arba vienuolikta valanda. Vaikino dėmesį patraukė automobilio garas. Dar vienas svečias, vaikinas nusišypsojo, kad Mettui nebebus taip liūdna, o dėl jo blogų darbelių nenukentės vien Mettas, o jis norėjo, kad jį įsimintų kuo daugiau žmonių. Nebuvo svarbu ar kaip gerą žmogų ar ne, bet, kad įsimintų. Kaip mergina pradėjo lipti laipteliais vaikinas atsistojo į dešinę nuo durų, jai pasisveikinus jis taip pat pasisveikino ir ištarė,- Sveika atvykus, Elena Gilbert,- pavardę jis ištarė kiek su pašaipa, o tas migdantis irzlus merginos balsas Christianą erzino. Bet pajutęs, kad ji vampyrė, jo veide nušvito linksma šypsenėlė, nes pagaliau atėjo maistas, - Aš Christian Arden, - na jeigu mergina prisistato su pavarde, tai ir vaikinas turėtų pasakyti savąją, ar ne? Pravėręs merginai duris jis parodė ranka, kad ji eitų į vidų, bet pridūrė,- užeik, Elena Gilbert,- tikriausiai visą vakarą Christianas kartos jos pavardę ir greitai ta pavardė pakliūs į nemėgiamiausių pavardžių sąrašą. O balsas merginos taip pat užimtų aukštą poziciją labiausiai erzinančių balsų sąraše. Įleidęs jis nėjo į vidų, vis dar laukė atvykstančių kitų pasiklydusių svečių. Vaikinas ir vėl užsižiūrėjo į žvaigždes, kaip lankę universitetą prieš pakliūdamas į Augustinų rankas, jis mokėsi astrologijos ir astronomijos, norėjo siekti karjeros susijusios su šiais mokslais. Taip pat jam žiūrėjimas į žvaigždes nebuvo tuščias užsiėmimas, nes jis suprato ką mato. Vėliau vaikinas pamatė šviesią galvą, kuri švietė tamsumoje, tai buvo dar vienas svečias atvykęs pas jį į vakarėlį. Priėjus merginai prie durų jis taip pat pasisveikino su mergina, ganėtinai tingiu balsu, nes dabartinis užsiėmimas Chris'ą vargino. Jis nemėgo įleidinėti ar išleidinėti žmonių. Vėliau vėl pravėrė duris ir šiai merginai, taip ją įleisdamas, bet pats neįėjo į vidų, vis dar stovėjo lauke ir laukė naujų atvykelių.

Išgirdusi vaikino vardą ir pavardę Elena tiesiog linktelėjo, nes šiuo atveju nebuvo ką ir pasakyti. Arba tiksliau nenorėjo visiškai nieko jam daugiau ir sakyti. - Malonu susipažinti, Christian.- tačiau nenorėdama pasirodyti nemandagi naujokui tarė ir gavusi pakvietimą žengė pro duris į namo vidų.- Žinai, tau nėra būna nuolatos kartoti mano pavardės.- nusišypsojusi tarė ir atsisuko į vaikiną. Nežinia kodėl, bet susidaręs pirmasis ispūdis nebuvo vienas iš geriausiu. Tiesa, vaikinas buvo išvaizdus, bet vien nervinantis „Elena Gilbert“ kartojimas šiek tiek nervino galima teigti, kad ten pykdė mergina. Tačiau Elena nebuvo iš tų kurie sakytų kažką. Ir tuo labiau naujam miestelio žmogui. Šiuo atveju ji tik galėjo tikėtis ir palinkėti, kad šis vaikinas greitai pritaps prie miestelio ir jų keliamų įvairiausių dramų. Nuo kurių paskutiniu metu Elenai iš dalies buvo bloga. Galiausiai nebenorėdama stovėti prie įėjimo, paprasčiausiai nusišypsojo vampyrui ir patraukė į vidų tikėdamasi, kad sutiks kelis pažįstamus.

Katerina tikrai ta, kuri įdeda visur kažkokio veiksmo, todėl žinoma, kad iki dabar vakarėlis ar įkurtuvės buvo gana nuobodžios. Nors buvo iki dabar tikrai atsargi ir nėjo, bet kur, kad visi galėtų ją atpažinti, tačiau pagaliau prisiruošė atskleisti, kad mergina grįžo iš pragaro ir ne su bet kuo, bet su pačiu Markos, kitaip žinomu Visatos vardu. Vienintelis kas ją atbaidė nuo šio pobūvio buvo retro stilius. Jos manymu tai buvo didžiausia pasaulio klaida, kai buvo madingas toks stilius. Platėjančios kelnės... Baisiau turbūt ir negali būti. Labai išsiskirti nenorėjo, todėl susirado gražią suknutę ir apsirengė ją. Visgi ji savo stiliaus negalėjo pakeisti, todėl eilinį kartą suknelė seksualiai išryškino jos krūtinę ir ploną juosmenį. Ji taip pat vos dengė jos dailų subiniuką, bet tai buvo pliusas. Žinoma aukštakulniai buvo kaip visada su kilometriniu kulnu. Keli žingsniai ir tylias gatves pertraukė ledinis kulniuko kaukštelėjimas. Garbanos, raudonas lūpos, ryškus makiažas ir šaltas žvilgsnis. Taaaip, štai kas ją atskyrė iš kitų Petrovų. Begalinis pasitikėjimas, jėgų suvaldymas ir žaidimas kitų jausmais, tai jos hobis. Dar keli garsūs žingsniai ir Pierce švelnus pirštas lėtai paspaudė durų skambutį.

Tokie vakarėliai nebuvo Lydios mėgstamiausi. Tiesą pasakius ji į tokius net neidavo. Tačiau galiausiai po kelėtos valandų svarstymo ir noro nepaklusti Markos ji štai čia. Galbūt šį apsisprendimą lėmė ne vien tik tai. Gal jos atvažiavimą čia lėmė ir tai, kad ji pati nesenai šiame miestelyje ir nori susipažinti su čia gyvenančiais žmonėmis. Ir galiausiai čia įkurti savus namus. Namus kurių mergina per visą savo gyvenimo laiką nėra turėjusi. O gal tai buvo paprasčiausias smalsumas. Šito ji pasakyti pati negalėjo. Įvažiavusi į erdvų kiemelį, Lydia pastatė automobilį tena kur rado laisvos vietos. Išlipusi iš automobilio tamsiaplaukė patraukė link įėjimo. Pamačiusi prie durų stovinčius kelis žmones, Lydia patraukė prie jų.-Sveiki.- su visais pasisveikino. Išvydusi, tikriausiai naują šio miestelio gyventoją- tokį patį kaip ir jinai, mergina pasisuko į jo pusę.- Sveikas.- draugiškai nusišypsojusi tarė ir greitai akimis peržvelgė kitus žmones.- Aš Lydia.- tuo pačiu draugišku balsu tarė. Tiesą pasakius merginos balsas skambėjo per daug apsimestinumu draugiškumu. Tiesą pasakiusi viduje ji tikrai nesijautė taip gerai kaip parodė tai dabar. Tačiau, didžiu merginos apmaudu ši vaidyba dar tęsis visą vakarą.

Christian jau buvo bemaž atsikvėpęs nuo atvykelių bandos, bet kuo toliau tuo darėsi vis didesnė grupelė, laukianti savo eilės, kad galėtų pakliūti į vidų. Kaip laiptais užlipo tamsiaplaukis vaikinas, prisistatęs Gabriel. Gabriel De Herrera, vaikinas vos sutramdė sarkastišką šypsenėlę ir pats pašaipiai prisistatė, pamėgdžiodamas jo prisistatymą,- Christian. Christian Arden,- deje, bet vaikino pavardė nebuvo mandri, taigi jo prisistatymas nebuvo mandras. Vaikinas taip pat ištiesė ranką Gabriel ir pravėrė duris, jam įeiti. Chris jau nebeuždarė durų, nes matė, kad minia prie jo laiptų vis didėjo. Vaikinas jau tikėjosi svečių, kurie jam patiks, bet išgirdo tą tingų ir erzinantį balsą jam už nugaros, jis pavartė akis ir atsisuko, - širdingai apgailėstauju, Elena GILBERT,- vėl pabrėždamas merginos pavardę tarė. Kaip mergina įėjo į vidų vaikinas jau laikė kito įeinančio žmogaus, bet pamatė tą pačią merginą. Chris susidėjo rankas ant krūtinės ir piktai pažiūrėjo į ją. Tik atrodė, kad dabar Gilbert buvo pasipuošusi visiškai kitais rūbais,- palauk, Gilbert, ar tu ką tik neįėjai į vidų?- vaikinas pristabdydamas merginą uždėjo ranką jai ant juosmens ir vis dar netikėdamas ką mato, susierzinęs paklausė,- kaip tu spėjai persirengti? Prieš minutę buvai viduje, su vienais rūbais, o dabar visiškai kitokia?- nebūtų Chris vyru, jeigu nenorėtų rankos uždėti žemiau, bet nenorėjo prarasti svečio savo beprotiškame vakarėlyje. Na vis dar stebėdamasis Gilbert sumanumu, vaikinas pastebėjo dar vieną viešnią ir patraukęs ranką nuo Gilbert juosmens nuėjo link jos. Vaikinui kažkaip apėmė noras būti maloniu, ir jis ganėtinai draugišku balsu sučiauškėjo,- Sveika,- ir išspaudė dirbtiną šypseną,- Malonu, Lydia. Aš Christianas, gali mane vadinti Chris,- nesuprasi kas nutiko, bet vaikiną tikrai buvo apėmęs noras vėl vaidinti malonų tipelį. Bet vis tiek vaikinas negalėjo atitraukti akių, nuo tos keistos Elenos, jis įsivaizdavo, kad jis ją įleido į vidų, bet ji stovi netoliese, apsirengusi visiškai kitus rūbus. Na vaikinas tikrai laukė vakarėlio pradžios, kad išsiaiškintų viską, kas čia vyksta, ko neturėtų būti. Tikriausiai Gilbert bus viena iš pirmųjų jo žaisliukų, įtrauktų į jo savaitę planuoto žaidimo sąrašą.

Taip, šita Katherine laukti tikrai nemokėjo, todėl iš pykčio norėjo kam nors į kaklą įkąsti ir pasimaitinti, tačiau kol kas valdėsi belaukdama kol pagaliau prieis jos eilė ir galės būtų pakviesta įeiti. Laukti ilgai tikrai nereikėjo, tačiau, kad Pierce kantrybė palūžtų užteko laiko. Spėjo pavartyti akis. Po kiek laiko jinai pastebėjo, kad priekyje jos stovėjo jos antrininkė, atsirado tokia šypsena jos veide, kuri rodė, kad jinai jau kažką planuoja, bet visas mintis pertraukė malonus nepažįstamojo balsas. „Jis buvo simpatiškas, todėl vieną naktį su juo praleisti nebūtų labai jau blogai“ - štai tokios mintys perskriejo Petrovos galvą. Nesitikėjo, kad jo ranka atsidurs ant jos juosmens, tačiau visiškai nesutriko. - Och, atleisk, neprisistačiau, aš Katherine Pierce, bet gali mane vadinti Kath,- jos veida nušvito sarkazmas. - Be to nemaišyk manęs su ja, nes aš ne ji ir nesu visiškai neagresyvi,- pakilnojo antakius. Po akimirkos visas dėmesys nuo Katerinos nuslinko link kažkokios nepažįstamosios. Vampyrės rudos akys sužaibavo. Užlindo priešais ją ir dirbtina šypsena nusišypsojo. Lėtai ir seksualiai prisilenkė prie jo išryškindama savo krūtinę. - Su manimi dar nebaigei,- ironiškai pasakė. - Nemalonu svečio yra nepakviesti į vidų,- gundančiai prikando savo lūpą. Žvilgtelėjo į jo lūpas. Joo, ši panelė tikrai mokėjo puikiai visus gundymo menus.