scena

Žinojimas,jog šiame pasaulyje žmonės nėra vieni,o kas antras žmogus yra kraujasiurbys arba dar nežinomas padaras,Soniai padarė didžiulę įtaką.Ji nuo kiekvieno didesnio krūstelkėjimo klykdavo arba sėdėdavo namuose bijodama,jog jos kas nors laukia.Bet šiandien buvo išskirtinė diena.Sukaupusi visas jėgas,moteris išėjo iš namų.Kaip visada centre buvo šurmulys,o ir kiekviename gatvės kampelyje buvo būriai žmonių.Tad nusprendusi aplankyti savo mylimiausią vietą,ši atsirado apleistame teatre.Lėtais žingsniukais eidama į vidų,blondinė klausėsi kiekvieno garso,kurį galima buvo čia išgirsti.Skraidančios pelės,bėgiojončios pelės,sienomis vaikščiojončios pelės.Praėjusi visas šias baisybes,Sonia atsidūrė didžiulėje scenoje,kur seniau rodydavo geriausius šio miesto spektaklius.Dar būdama vaiku,kartu su tėvais Walker ateidavo į pasirodymus,po kurių vėliau kelias naktis negalėjo užmigti.Žiūrėdama į didžiulę tuščią salę,mergina net atsisėdo ant žemės ir užmerkusi akis bandė atsipalaiduoti šioje supančioje tyloje.

Šitą žavų jaunuolį visada žavėjo tokios apleistos, seniai pamirštos vietos. Jose jis galėdavo jaustis savimi, neslėpti to, kad yra ne žmogus, o raganius priklausantis stipriausiam raganų kovenui. Taigi, ir šis pasivaikščiojimas nesiskyrė niekuo. Jacky boy išėjęs iš namų klaidžiojo susikišęs rankas į kišenes kol galiausiai priklydo seniai apleistą operą. Jis atsimena, kad kai jis buvo visai mažytis ši opera tebegyvavo, vykdavo įvairiausi spektakliai, bet laikui bėgant čia susirinkdavo vis mažiau žmonių. Nuostolių daugėdavo, tad galiausiai buvo priimtas drastiškas sprendimas. Apimtas senų gerų prisiminimų Samuels įžengė į vidų ir nukulniavo iki scenos. Bet galiausiai įėjęs į vidų vaikinas suprato, kad jo vienatvė baigėsi. Ant scenos sėdėjo šviesiaplaukė mergina, kuris net nereagavo į ką tik pasirodžiusį žaliaplaukį. Net nenutuokė ar ši žmogus, ar kažkoks kitas padaras, bet jis drąsiai pradėjo žengti laiptas žemyn link nepažįstamosios sukeldamas krebždėsi, kuris nuaidėjo per visą patalpą.