rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
If you're going through hell keep going...
Vardas : Kice Erikuce

Parašiau : 231

Meilės : 25

Prisijungiau : 2014-03-16

Meilė : kol kas labai protinga ir neįsivėlus į tuščius meilės reikalus.

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Svetainė   Sk. 05 18, 2014 12:53 pm

..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 06 22, 2014 11:51 am

Klausas jau senokai vaikštinėjo po namą ir neilgai trukus atklydo į svetainę.Įkėlęs koją į svetainę pastebėjo ,jog ji tuščia ir turbūtl tikriausiai nieko nebuvo namie.Ir tai yra gerai,nes hibridas galės pabūti vienas su savo mintimis ir niekas jam netrukdys.Visa šeimynėlė bastėsi nežinia kur,o tai mažiausiai Klausui rūpėjo.Jis žinojo,kad Elijas ten kažkur klajoja su Heile,taigi jis galėjo dėl jų sau nesukti galvos.Rebeka taip pat bastosi kažin kur, nors svarbiausia buvo tai,jog ji prižiūri Hope,todėl ir dėl jų jis galėjo laisvai nesukti sau galvos.Vienintelis rūpestis Klausui buvo miestelis ir kaip galų gale išsrėbti visą košę,kuri užvirė jame.Tiesa,tos košės jau buvo kiek mažiau,nes Klausas ir taip puikiai tvarkėsi jame,beto dar rado progą įvykdyti savo nedideliems keršto užmojams.Galima sakyti,viskas ėjosi kaip iš pypkės.Šyptelėjęs tarsi pats sau,Klausas patraukė link židinio ir sustojęs šalia jo tiesiog žvelgė į jį nieko nesakančiu tuščiu žvilgsniu.Galbūt jau greitai ateis ta akimirka,kai jo dukra galės grįšti į miestelį,nors aišku nereikia skubėti..Hibridas  susimąstė apie tai,kad ji tikriausiai jau bus užaugusi ir tikriausiai bus tokia pati kaip tėtukas,t.y tokio pačio charakterio ar bent iš dalies.Jau kai ji gimė ir Klausas turėjo galimybę palaikyti ją ant rankų,jis pastebėjo joje dalį savęs, nors niekada negali žinoti kaip ten bus ateityje.Jis tikėjosi,kad Rebeka deramai ją išauklės ir jo dukrelė pateisins visus hibrido lūkesčius.Visgi,kad ir kaip ten bebūtų Hope buvo jo kūnas ir kraujas,todėl jis niekada ja nenusiviltų ,nes Klausui vienintelė jo dukra buvo svarbesnė už bet kokį kitą dalyką.Galop atsitokėjęs nuo savo minčių,Klausas pasitraukė  nuo židinio , prisipylė pusę taurės viskio ir atsisėdo į krėslą šalia židinio.Pridėję tą taurelę prie lūpų,Klausas atsigėrė šiek tiek viskio iš taurelės,tačiau neilgai trukus pastatė tą taurelę ant stalo ir vėl pradėjo mąstyti apie įvarius dalykus,kurie šiuo metu nedavė jam ramybės.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now
avatar
Vardas : Sumuštinis

Parašiau : 513

Meilės : 400

Prisijungiau : 2014-05-17

Meilė : Šipinu Cethan

Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Kv. 06 26, 2014 2:16 pm

Mašina sustojo prie Mikaelsonų namo, Ethanui keistą buvo į jį pažvelgti, mat vaikinas manė, kad daugiau niekada čia ne be grįš, bent jau pats sau taip sakė prieš metus. Ne veltui visus metus stengėsi pasislėpti nuo Klauso ir nepakliūti į jo akiratį, nes kai atsisakai Klauso pasiūlymų laukia dideli nemalonumai, o tuo vaikinas nenorėjo rizikuoti, todėl taikiai pasitraukė į šalį. Vaikinas tikrai nebūtų čia grįžęs ar kažkur arti jo namų pasirodęs, taip elgėsi tik dėl šios žavios merginos, kuri sėdėjo šalia jo mašinoje, vien dėl jos yra pasiryžęs padaryti bet ką, ką tik reikės, kad tik ją išgelbėtų. Pasigirdo tylus murmėsi, Ethan staigiai atsigręžė, puiku, Camilė jau atsigauna, kaip tik tinkamu laiku. Išlipęs iš mašinos, atidarė galines mašinos duris ir ištraukė iš jo šviesiaplaukę, bei pastatę ją ant kojų. Garai, kad prieš tai pasirūpino jos suvaržymų, dabar nereikėjo varginti ir užrišti. Mat ši dabar nieko negalėjo padaryti, nes jos rankos buvo surištos, nei ant lūpų užklijuota lipni juosta, kuri draudė jai leisti kažkokius garsus. Valandos bėgo, minutės bėgo, sekundės seko, per visą planavimą, vaikinas net pamiršo skaičiuoti kiek liko merginai laiko. Dabar jai tikriausiai buvo sunku atskirti kas tikrą, o kas ne. O gal priešingai, gal dar ji turėjo daugiau laiko ir aiškiai matė Ethan veidą. Vaikinas Christiną paėmė ant rankų, nenorėjo leisti jai eiti savo jėgomis, vis gi nuodas labai jau ilgai tūno vampyrės sistemoje, vis slėpėsi po visą kūną ir artėjo link širdies, bet Ethan tam čia ir atvažiavo, kad tai sustabdytų, išgelbėtų čia žavią būtybę. Taip vaikinas nešė ant rankų Christiną, pašonėje laikė virvę, kurią karts nuo karto timptelėdavo, paskatindamas šviesiaplaukę eiti iš paskos, kad nestovėtų vietoje ir nemėgintų bėgti į kitą pusę, mat vis tiek jis laikė virvę tvirtai. Priėjęs prie Klauso namų durų trumpam sustojo prie jų ir pažvelgė į vampyrės veidą. - Viskas greitai pasikeis,- viltingai ištarė merginai, bet čia vis tiek labiau bandė įtikinti save. Nenorėdamas eikvoti laiko Ethan pasilenkė ir pabučiavo merginą. Vaikino kūną dilgčiojo kažkoks jaukus ir malonus drebulys. Jis tikėjo, kad viskas bus gerai, bet jis giliai žinojo, kad iš čia gyvas gali ir neišeiti, todėl jam tiesiog būtina buvo ją pabučiuoti ir taip turėti bent kokį atsisveikinimą ar sėkmės ženklą.  Tada susikaupęs iš visų jėgų užsimojo su koją ir spyrė į duris, garsiai jas atidarydamas, tiksliau išversdamas žengė kelis žingsnius . Nors atsidūrė tik įeinamajam koridoriuje iš čia matėsi ir kiti kambariai, bei svetainė, kuri buvo be durų. Timptelėjo virvę ir šalia jo už nugaros pro slenkstį įėjo ir Camilė. Ant baltų vaikino marškinių matėsi nedideli, keli kraujo ištepliojimai. Ant Chritinos rankos aiškiai matėsi vilko įkandimo žymė,- KLAUSAI,- garsiai suriko Ethan.

________________
 
When you fall in love -especially the first time- you may feel confused. Unlike feeling out of your mind, this kind of confusion includes being unsure about what's happening or if it's actually real. If you've never been in love, you may feel confused about the new emotions that love brings on.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Kv. 06 26, 2014 5:27 pm

Kvailas nutrukgalviškumas ir drąsa neretai privedė prie neapgalvotų veiksmų ,tikriausiai taip buvo ir Ethano atveju.Nedaugelis ryžtųsi tokiam žygdarbiui - ateiti pas Klausą ir čia pat jo namuose reialauti kažko,ką jis turi padaryti..Žinoma,Klausas visada vertina drąsą ,bet kai tos drąsos per daug ,tai visa tai gali atnešti daugybė bėdų.Ar tai atneš bėdų ir pačiam Ethanui,tai buvo tik klausimas į kurį atsakymas būtų be abejonės teigiamas.Hibridas niekam neleis jo šantažuoti, todėl vargu ar Ethanui išdegs jo apgailėtinas planelis,kurį jis čia sugalvojo.Su hibridu visados būdavo sunku- jis yra nenuspėjamas ir niekas niekada negali numatyti jo veiksmų.Net ir dabar,kai jis sėdėjo ant krėslo svetainėje, Klausas nė pats nežinojo kokia bus toji ateitis, kurią jis ketino sukurti.Aišku,viskas tik dėl jo dukros, dėl Vilties,kuri jau turi grįžus į miestelį jaustis saugiau ir be abejonės šis miestelis bus ir jos namai.Klausas savo dukrai nieko negailės,juk dėl jos dabar ir kuria ateities planus.Svarbiausia buvo išvaryti nepageidaujamas padugnes iš miestelio ir padaryti Orleaną švarų ir tinkamą gyventi.Klausas dabar jautėsi taip,tarytum jis būtų miestelio šeimininkas.Hibridas visada buvo pavydus ir vos tik sutiko Marselį ir pamatė tai ,ką jis pastatė,jis užsinorėjo viso to sau...Aišku savanaudiška,bet juk kalbam apie Klausą - manipuliatorių,ciniką ,melagį ir dar visokį kitokį, kurį jį mato kiti.Po visom šiom blogom savybėm slepias ir nedidelė dalis gėrio, tačiau ji kažkur labai labai giliai hibrido viduje ir žinoma iš ten neketino išlysti...Klausas mano,kad tas gėris ir yra jo silpnumo ženklas,todėl jis retai kada jį rodo.Hibrido nuolatinės tikslų siekimo priemonės yra valdžia ir žinoma jėgos demonstravimas.Be abejo,tie kurie yra bent kažkiek protingi turėtų suprasti,kad  Klausas yra nesunaikinamas ir jam priešintis yra beprasmiška..Jis save laiko nenugalimu ir tokiu,kuris gyvens amžinai..Žinoma,amžinybė yra ilgas laiko tarpas, todėl jis turės užtektinai laiko pasiekti visiems savo tikslams, kuriuos užsibrėžė.O dabar kolkas reiktų susirūpinti miestelio švarinimu, o visa kita ateis savaime.
Šiomis ir dar kitokiomis mintimis vedinas,hibridas sėdėjo šalia židinio svetainėje ir mąstė,kol jo apmąstymų nenutraukė  kažkieno žingsniai.Kai Ethanas pradėjo artintis link svetainės,Klausas iškart užuodė vilko kvapą ir tas vilkas pasirodo buvo ne vienas.Klausas nė kiek nesijaudino dėl to ,kad  jis artėja,hibridas nė nesirengė pasikelti nuo krėslo ant kurio sėdėjo.Galop pasirodžius Ethanui,Klauso žvilgsnis įsmiego tiesiai į jį.Jis iškart jį pažino,todėl jo veide atsirado tradicinė ciniška šypsenėlė. - Nagi,nagi,nagi, ir ką gi aš čia matau? Tu Ethanas tiesa? ,- paklausė jo labai ramiai, nepaisant to,kad jis čia pradėjo šūkalioti.Netrukus Klauso akių žvigsnis nuokrypo ir į Christiną,panašu ,kad jos kakle buvo labai didelė žaizda ir ta žaizda buvo ne nuo kuo kito ,o  vilko. - Atrodo,kad tau praverstų pagalba,širdele,tik bėda ne čia atėjai, šiandien aš tikrai tam neturiu laiko... ,- erzindamas tiek Ethaną ,tiek Christiną prabilo, galiausiai kai tai ištarė,Klausas pastebėjo Kamilę.Jos burna buvo užklijuota, rankos ir kojos surištos, tačiau kam? Ją pamačiusio Klauso veido  išraiška pasikeitė,jis nežymiai vyptelėjo ir  vėl pakėlė akis į Ethaną. -Visai norėčiau išgirsti visą istoriją,kokiu tikslu ji čia , aišku tu man tai paaiškinsi ir tikiuosi greitai  ,- taip gana kandžiai pasakė Ethanui ir visą tą laiką jis buvo įsmeigęs žvilgsnį į Kami.Regis,ji nepaklausė jo prašymo ir pasiliko miestelyje ir hibridas buvo teisus - jos buvimas Orleane tikrai pridarė jai daug bėdos.Klausas nenorėjo,kad ji kur įsiveltų jos pačios labui ,bet jau kaip yra taip.Vėl įsmeigęs žvilgsnį į Ethaną,Klausas vos vos kilstelėjo lūpų kampučius ir laukė iš Ethano lūpų be abejonės dramatiškos istorijos ,kodėl šios dvi merginos čia ir kokio velnio jam iš hibrido reikia.Žinoma,kad ir kas tai bebūtų ,Klausui nė motais,bet kadangi su juo yra Kamilė ,hibridas norom, nenorom turėjo domėtis šiuo reikalu.


Paskutinį kartą redagavo Niklaus Mikaelson, Kv. 06 26, 2014 8:08 pm. Redaguota 4 kartus(ų)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I wish I could say I felt guilty for what I did.
I don't.
avatar
Vardas : Ingrida

Parašiau : 5220

Meilės : 7385

Prisijungiau : 2013-06-08

Meilė : šipina Cethan <333

I wish I could say I felt guilty for what I did.I don't.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Kv. 06 26, 2014 7:01 pm

Visą tą laiką, kai jie važiavo Christina neištarė nei žodžio. Paprasčiausiai sėdėjo automobilyje užmerkusi akis.  Jautė, kaip pamažu silpsta jėgos, kaip darosi dar sunkiau mąstyti. Jautė, kaip vilkolakio įkandimo nuodai lėtai eina link širdies.  Tačiau nors ir jautė, kad ji greit gali užmerkusi akis nebeatsibusti, bet vis vien stengėsi kovoti iki paskutinės sekundės. Vis dėl to mergina kažkaip jautė, kad laiko lieka vis mažiau. Gal ji spendė iš to, kad jai netikėtai stipriai ėmė skaudėti visą kūną, o gal iš to, kad mintis bando užimti haliucinacijos. O gal būt buvo kas nors kitas. Pajutusi, kaip automobilis sustoja, Chrisitna per visą kelionę pirmą kartą pakėlė akis ir pažvelgė pro langus. Prieš akis išdygo kažkoks, merginai tikrai nematytas namas. Mergina nežinojo kad čia gyvena, tačiau buvo tikra, kad gal būt čia gyvena ne kas nors kitas, o Klausas, apie kurį Ethan buvo užsiminęs. Keletą sekundžių mergina žvelgė pro automobilio langus nenuleisdama nuo jo akių.  Tuomet nusuko žvilgsnį nuo lango ir pažvelgė į vaikiną.  Nors ir Christinai kas sekundę darėsi vis sunkiau suvokti esamą situaciją, tačiau mergina aiškiai suvokė tai, kad vaikinui nėra malonu žvelgti į šį namą.  Ar apskritai į jį žiūrėti. Tarytum čia būtų kažkas įvykę, ko mergina negalėjo įsivaizduoti.  Mergina jau ketino sakyti, kad visiškai nesvarbu išgyvens ji ar mirs. Norėjo pasakyti, kad paprasčiausiai apsisuktų ir grįžtų atgal. Nes paprasčiausiai nenorėjo, kad vaikinas prisidarytų dar didesnių bėdų. Taip pat nenorėjo, kad jis dėl to kentėtų.  Tačiau  nespėjus merginai nei mirktelėti ar ištarti kokį nors žodį, vaikinas greitai išlipo iš automobilio ir atidarė galines dureles ir išėmė šviesiaplaukę merginą kuri jau buvo prabudusi. Tiesą pasakius Christina nesuprato, kam jam reikalinga ši šviesiaplaukė. Gal būt ji rūpėjo Klausui, o gal būt ne. Tačiau Christina niekuomet nebuvo iš tų žmonių kuriai patiktų, kad dėl jos turi kentėti kiti žmonės. Ir tiesą pasakius dėl to, kad ši mergina buvo pagrobta dėl to, kad Ehtan nori išgelbėti ją, Christinai nepatiko. Iš tikro ji jautėsi dėl to kalta.  Nenorėjo, kad būtent dėl jos būtų taip elgiamasi su žmogumi. Taip, šiuo metu Christina nenorėjo nieko kito kaip tik išgyventi. Nejausti to silpnumo. Nekovoti kiekvieną minutę, kad neprarastu sveiko proto. Nejausti kaip vos sujudėjus imą skaudėti kūną. Bet tačiau jeigu tai reiškia, kas bus  įkišamas kitas žmogus, Christina verčiau jau mirs negu leis kentėti dėl jos kitiems. Tačiau ji žinojo, kad jeigu ir bandytų ką nors sakyti Ethan jos paprasčiausiai nepaklausys ir elgsis savaip. Automobilio durims atsidarius, Christinos mintys išsisklaidė. Vaikinui paėmus ją ant rankų Christina pasimuistė norėdama sakyti, kad gali nueiti pati. Bet vaikinas tvirtai ją laikė, todėl paprasčiausiai nepajudėjo iš vietos. Vaikinui sustojus prie durų Christina pakėlė akis į vaikiną, o jam prabilus Chrisitna paprasčiausiai linktelėjo.- Žinau..- tik tiek ištarė. Tiesą pasakius ji nežinojo tikėti jai tuo ar ne, kad viskas greitai pasibaigs. Tačiau didelė jos dalis patikėjo vaikinu. Ethanui pasilenkus ir ją pabučiavus Christina visiškai sutriko. Tačiau atsakė į vaikino bučinį. Nežinia kodėl, tačiau didelė merginos dalis jautė, kad viskas greitai nepasibaigs kaip tikino vaikinas. Kad viskas bus gerai. Tačiau kita dalis tvirtino, kad jiems  ypač Ethanui pasibaigs dar blogiau. Galiausiai jiems patekus į vidų sekundės dalį, Christina svarstė, kaip jai be pakvietimo pavyko patekti į vidų. Tačiau atsakymas greitai atsirado merginos galvoje.  Nespėjus dar ko nors prisigalvoti, Christina išgirdo iš svetainės sklindantį balsą. Kiek kilstelėjusi galvą, Christina pamatė, kad per vienas sėdi krėsle. Po sekundės suprato, kad ten tas pats Klausas apie kurį mergina ir girdėjo.  Besiklausydama Klauso Christina iš dalies susidarė dar blogesnę nuomonę apie jį negu buvo girdėjusi. Kadangi Christina greitai perprasdavo žmones, todėl ji suprato, kad Klausas speacialiai juos erzina, o gal būt iš tikro, net nesiruošia Christinai padėti. Mergina tyliai atsiduso. Gal kiek ir keista, kad greitai sužibusi išgyvenimo viltis, taip greitai užgęso.

________________

«I'm bad behavior but I do it in the best way, I'll be the watcher of the eternal flame, I'll be the guard dog of all your fever dreams. I am the sand in the bottom half of the hourglass I try to picture me without you but I can't 'Cause we could be immortals Just not for long And live with me forever now, Pull the blackout curtains down, Just not for long.»
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://heartofdarkness.forumlt.com
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 138

Meilės : 96

Prisijungiau : 2014-05-19

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pen. 06 27, 2014 4:30 pm

Kami galėtų gailėtis, kad čia pasiliko, galėtų išgyventi šias akimirkas iš naujo ir galvoti jog būtų buvę geriau išvykti ir neslampinėti pakampėmis "atsisveikinant" su miestu. Regis prieš akimirką šioji visiškai ramiai sėdėjo parke, užsiėmė sau įprasta veikla tai yra, studijavimu, o kitą akimirką viskas dingo. Šito dalyko ji ir negali pakęsti, kai protą aptemdo tamsa, negali nieko padaryti, pasineri tik į nežinomybę. Nenutuoki kas vyksta aplinkui, kokie įvykiai supa tave, o kas svarbiausia, kas daroma su tavimi. Po tokių momentų ją apimdavo panika ir tik retais atvejais lengvai nusiramindavo. Ir štai, pavyzdžiui dabar, net nepažinojo vaikino kuris jai užvožė, nežinojo, ko jis iš jos reikalauja, tik suvokė tai, kad kažkam reikia pagalbos. Velniai čia žino, gal kokia juodoji medicinos rinka ją pasisavins, o kodėl gi ne, neturi nei artimųjų, o draugai ir tie pageidauja jos šiame mieste nematyti. Kitaip tariant itin palanki situacija, blondinė atsisveikina su aplinkiniais ir ruošiasi išvykti, jei ji dings niekas nepastebės. Na bent jau tokios mintys sukosi Kami galvoje, kol ji bent šiek tiek buvo sąmojinga. Kitą akimirką jos akys lėtai prasimerkė važiuojant automobiliu. Kūnas jau pergyveno šoką, todėl kaip mat pajuto skausmą kuris regis varžė visą kūną, net tik galvą. Tikrai būtų puolusi į tą minėtą paniką, bet jautėsi per daug apsunkusi, stemple kilo šleikštulys, o ausyse spengė. Dar kelis syk jos akių vokai sudrebėjo, o tada ir vėl sunkiai užsimerkė pasinerdama į tamsumą. Tokiais atvejais suvokiama, kokia gi trapi ta žmogaus gyvybė, bet Kami toli gražu savosios nevertino, nebijojo nei užsimerkti amžiams nei dar ko nors, bijojo tik pasekmių po tokių užpuolimų, nežinia kaip paprastas žmogaus kūnas reaguos į viską. Regis automobiliui važiuojant vairuotojas nevengė duobių, tad pervažiavus vieną iš gilesnių merginos kūnas kuris gulėjo ant galinės sėdynės susijudino, ir taip privertė atsipeikėti. Sunku įkvėpti deguonies kurio dabar itin reikėjo, bet žinoma ko stebėtis, kai jos burna užklijuota ir rankos supančiotos. Širdis kaip mat ėmė plakti greičiau, prasimerkusios akys išdavė šviesiaplaukės paniką. Ėmė muistytis, bandė kažką sakyti, išleisti nors garsą, bet pastangos bergždžios. Akyse šiek tiek dvejinosi, bet su dangumi dar nesišnekėjo, tad įvertino savo būklę pakankamai stabilią, bei gavus progą pasiryžo bėgti. Žvelgė tai pro langus, tai į vairuotoją, tą patį vaikiną su kuriuo buvo "garbė" pasišnekėti parke, bei neaiškią figūrą į kurią ji nelabai kreipė dėmesį. Muistėsi, bandė ištraukti rankas iš pančių, vis gi negalėjo nieko dorai padaryti ir liko nieko nepešusi. Dar pora akimirkų važiavimo, bei jos ignoravimo, kol automobilis visiškai sustojo. Išlipus vaikinui, ją užplūdo dar viena baimės banga, ką tik mintis išlipti iš automobilio atrodė fantastiška, o dabar su mielu noru būtų pasilikusi čia. Vis gi akimirka kita ir ją jau ištraukė iš automobilio. Pajutusi kojomis žemę, šiek tiek susvyravo nuo tokio greito pozicijų pasikeitimo, prisimerkė, nes šviesa akino nepaisant ir to jog automobilyje buvo šviesu. Bandė dairytis pabėgimo, bet užteko vos pora sekundžių ir ji suvokė kur ji stovi. Mikaelson namai. Dar to betrūko. Ką tik drebėjo iš baimės, tiesa vis dar šiek tiek drebėjo, bet dabar pagrinde jos mintis apėmė pyktis. Vienaip ar kitaip tai Niklaus kaltė jog ji čia atsidūrė, jam ką, sunku paskambinti telefonu ar bent jau parašyti tekstinę žinutę? It kokį nusmurgusį šunį ją pririšo virve, bei neturėdama kitos galimybės ji patraukė kartu su tuo apgailėtinu žmogysta kuriam su mielu noru nurautų galvą, bei jo kompanione, kuriai derėtų išsiblaivyti. Kiek svyravau, kelis syk suklupo bet žingsnis po žingsnio trijų neaiškių personų kojos prie Mikaelson namų durų. Tiesa šios po akimirkos buvo išspirtos ir nuo to garso Kami krūptelėjo. Tik štai po akimirkos išgirdusi šaukiamą Klausą, kiek prisimerkė bandydama susigaudyti situacijoje. Bendras tikrai taip neįsiveržtų į namą, tad tai reiškė jog Klausa gal ir nėra toks jau kaltas kad ji pateko į šią situaciją. Pastarajam po akimirkos pasirodžius iš už kampo, vis dar baimės apimtos Kami akys nukrypo į hibridą. Nežinia iš kur, bet ją apėmė visiškas altruizmas, kas be ko ji jo ir taip turėjo, bet dabar buvo kitokia situacija, vienaip ar kitaip Klausas jos draugas, jei jis jos tokia ir nelaiko, šviesiaplaukė neima į galvą, tad šioje situacijoje galėtų pasiaukoti. Žinoma, nežino kas ir kaip čia, bet tiek kiek galėdama ėmė purtyti galvą, kojas statė atgal, kad vaikinui kuris ją laiko, atsipalaidavus galėtų ištrūkti, o rankas vėl bandė išlaisvinti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now
avatar
Vardas : Sumuštinis

Parašiau : 513

Meilės : 400

Prisijungiau : 2014-05-17

Meilė : Šipinu Cethan

Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 19, 2014 9:00 am

Kelias pirmąsias sekundės po įsiveržimo Ethan nieko negirdėjo, visi garsai buvo išnykę, nes pradėjo jausti merginos silpstantį kūną savo rankose, kas buvo be galo sunku, bei skaudu. Vaikinas galėjo jausti, kaip jos kūno temperatūra po truputi vėsta. Ethan nenorėjo, kad ji taip kentėtų, jeigu tik galėtų dabar pat apsikeistų su ja vietomis, nes jis turėjo jausti skausmą, ne ji. Bet blogiausia buvo žinoti, kad tai jis kaltas. Nesvarbu ką bedarytų, kiek stengtųsi tai pakeisti, vaikinas visada žinos, kad tai jis, ne bet kas kitas, o jis sukėlė šitą skausmą šiai merginai, kad pastatė jos gyvybę ant plono plauko. Ar Ethan dabar bijojo Klauso? Ne, gal kažkada būtų apėjęs šį vyruką gatvėje ar aplenkęs jo namą kokiu nors vingiu, bet dabar jis jokios baimės nejautė ir tikrai neleis jam kontroliuoti šios situacijos, kad ir kaip Klausui tai nepatiktų. Visgi tai Ethan turėjo visas šio reikalo kortas ir vaikinas būtinai gaus tą, dėl ko atėjo ir išgelbės šią žavią būtybę gulinčią ant jo rankų. Nors Klausas dabar ir atrodė padėties šeimininkas, visgi tai Ethan įsibrovė į namą su mergina, kuriai žūt būt reikia Klauso kraujo, nes jo negavus mirs, bet vaikinas buvo tvirtai įsitikinęs, kad visas planas suveiks, mat planas buvo tikrai geras, tik jis iš tikrųjų nežinojo kiek labai, o gal nelabai svarbi Cami. Nors Ethan nesididžiavo šituo planu ir būtų tikrai pasirinkęs kitokį pasirodymą čia, bet Klauso charakterio būdas buvo ne toks su kuriuo galėtum atsisėsti ramiai ir pasikalbėti, kad vien išklausęs sugalvotų padėti, ne jis buvo manipuliuojantis šiknius, todėl už vaikino nugaros ir buvo surišta šviesiaplaukė moteris, kuri karts nuo karto vis primena, kad yra ten, bei nepamiršta vis spurdėti, bet į ją vaikinas dabar kuo mažiausiai kreipė dėmesį, nes Camė dabar jam priminė, kiek daug gali jis padaryti dėl Christinos, jei ne ji, vaikinas niekada, niekada nebūtų pagrobęs žmogų, o tuo labiau atvežęs jį bandytų kažką šantažuoti, bet atrodo sutikus sau svarbų žmogų, tik tada supranti kiek daug dėl jų gali padaryti, kiek daug gali rizikuoti ir pulti į pavojų, kai pats sau tampi ne be svarbus, o nori rūpintis tik juo. Prieš atsakydamas Klausui, vaikinas dar pažvelgė į Christiną, jis turi išlikti stiprus ir kiek šaltakraujiškas, kad Klausas nepamatytų daugiau skaudžių vaikino vietų, tai viskas dėl jos. Žiūrint į merginos akis, jo  mintyse susidėliojo keli žodžiai, pakėlęs galvą juos tarė. - Taip, Ethanas... Oj ne, mes atėjom būtent ten kur norėjom ir manau tikrai galėsi surasti nors kiek laiko.- Vos ištaręs žodžius vaikinas pasuko savo galvą ir nukreipė žvilgsnį į Camė, kad Klausas, taip pat pažiūrėtų ką su savimi jis atsivedė. Šioji vis dar spurdėsi, bandydamas ir norėdama išsivaduoti iš virvių, bet jos nelaimei virvės buvo tikrai tvirtai užrištos. Nenorėdamas ilgai žiūrėti į tą merginą, Ethano žvilgsnis greitai grįžo prie Klauso, mat buvo tikrai įdomu išvysti jo reakciją ar bent pamatyti nors kokį jausmo šlakelį. Pamatęs tik paprastą vyptelėjimą, vaikinas kiek nusivylė tuo, nors jam atrodė, kad matė ir šiaip staigų veido pasikeitimą, gal tas vyptelėjimas buvo tik paprasta Klauso vaidyba? Nenorėjimas parodyti, kad iš ties gali būti kažkas rūpėti.- Šiai merginai liko tik dvylika valandų gyventi,- nežiūrėdamas Ethan rankos mostu parodė Klausui Cami,- Tiksliau tariant jau liko apie vienuolika. Vienas raganius uždėjo prakeiksmą, dėl kurio dabar pradės po truputį silpti, kol galiausiai po vienuolikos valandų mirs. Aš turiu priešnuodį tuo to, todėl vienintelis dalykas ką reikia padaryti, tai apsikeisti priešnuodžiais. Aš tau duosiu nuo Camilė užkeikimo, o tu man savo kraujo. - Visą laiką vaikinas stengėsi kalbėti savimi užtikrintai, kiek šaltakraujiškai, mat bandė pavaizduoti kiek Klausą ir kuo labiausiai ne norėjo parodyti, kaip blogai iš tikro jaučiasi dėl šito plano. Ethan tikrai jautė, kad jam pavyko, dabar jis tikrai gaus Klauso kraujo ir jis galės išgydyti Christiną. Kiek nežymiai vaikinas paėmė Christinos delną ir jį švelniai suspaudė, jis norėjo, kad ši tikrai žinotų, kad Ethan jos nepaliks, kad jiems pavyks gauti tai ko jie čia atėjo, kad jis yra su ja.

________________
 
When you fall in love -especially the first time- you may feel confused. Unlike feeling out of your mind, this kind of confusion includes being unsure about what's happening or if it's actually real. If you've never been in love, you may feel confused about the new emotions that love brings on.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Tr. 08 20, 2014 3:02 pm

Stebėtina,bet Klausas visą laiką išliko ramus.Nepaisant to,kad šis vilkas tiesiog išspyrė jo namų duris, jis į tai nesureagavo,nes Klausui tai visai nerūpėjo.Hibridas visada sugeba kontroliuoti save,savo emocijas, nes paprasčiausiai Klausas yra manipuliatorius ir tokia savo jausmų išraiškos forma,jei būtų galima taip pavadinti,manipuliuoja kitais.Dabar jam tai nebuvo jokio pagrindo,nes jis ir taip žinojo, kad Ethano šantažas neišdegs.Beto jį ėmė nedidelis susierzinimas dėl to,kad šitas vilkas mano galįs įsakinėti hibridui.Jis tikriausiai nenutuokia su kuo turi reikalą,bet kadangi jis demonstruoja savo kvaila nutrukgalvišką drąsą tai tikriausiai visos protingos mintys jam stebėtinai greitai dingo iš galvos.Štai Klausas visada sugeba išlaikyti blaivų protą,nesvarbu kas benutiktų.Net ir dabar,kai žiūri į Camilę, jis išlaiko tą pačią šaltą,tačiau savim pasitikinčią veido išraišką.Klausas žinojo,kad jai nieko neatsitiks, nes jeigu jis panorėtų jau seniai būtų išlaisvinęs ją iš šio vilko gniaužtų,tačiau kažkodėl dabar sugalvojo patempti gumą.Tiesiog Klausui buvo įdomu ką gi pasakys šitas vilkas, kokią kvailą kalbą pradės,nes akivaizdu,kad viskas dėl merginos, kuri turėjo tą mirtiną žaizdą savo kakle.Ech ta meilė, ko gi ji tik negali...Žinoma, Ethanui šiuo metu meilė buvo tikrai ne į naudą, nes jo žodžiai ,išberti tarytum žirniai į sieną,Klausui viso labo kėlė tik sarkastišką juoką.Jis nežymiai nusijuokė,pridengęs delnu burną,kol galiausiai jo veido išraiška staigiai persimainė ir jis staigiai pakilo nuo krėslo ant kurio sėdėjo ir staigiai atsidūrė šalia Ethano.Žvelgdamas jam tiesiai į akis ir išlaikydamas nedidelį atstumą tarp jų,Klausas pradėjo kalbėti ir jau buvo aišku,kad jo žodžiai nieko gero neatneš nei Christinai, nei jam.
-Manai galįs man įsakinėti mano namuose? ,- spjaute išspjovė jam į veidą ir toliau tęsė savo kalbą,prieš tai dar dirstelėdamas į Camilę.Klausas jau suprato kur šuo pakastas ir taip pat suprato kokį užkeikimą jis čia stengiasi ant jos tariamai užleisti.Žinoma, Ethanas tikriausiai buvo visiškas kvailys,kad nepagalvojo apie tokią galimybę,kad Klausas galbūt pažįsta galingesnį raganių ir kad jo šantažas jam neturi jokios galios.Atsitraukęs toliau jis išmetė savo tradicinę šypsenėlę ir neparodęs jokio emocijų apraiškų ištarė: -Pirmyn,daryk ,ką privalai daryti, tik žiūrėk ,kad paskui netektų smarkia i pasigailėti ,- taip mįslingai teištarė tarytum grasindamas jam ir dabar galima sakyti pergalingai nusišypsojo.Jis žinojo,kad jo šantažas neišdegs ir kad dabar tikriausiai Ethanas pradės abejoti verta tariamai atsikratyti Camile ar ne,nes Klausas parodė,kad jam visa tai nerūpi.Aišku,būtų kita šneka,jei iš pradžių jaunasis vilkas pasiūlytų tai ,kas naudinga abejoms pusėms, nes kaip žinia Klausas be naudos sau, niekada nepadeda kitiems.O toks jo akivaizdus šantažavimas buvo labai ddielė klaida, nors jam ir nieko neišdegs, tačiau Klausui vistiek tai nepatiko.Mintyse jis jau pradėjo regzti planus,kaip pamokyti Ethaną, nes jis tikrai leido sau per daug,ganėtinai per daug.Vėl dirstelėjęs į Christiną,Klausas nuėjo tolėliau nuo Ethano ir įsipylė sau viskio.Reikia tikėtis,kad Ethanas ilgai ,,netemps'', nes kai Klausui atsibos šitas žaidimėlis jis gali imtis drastiškų priemonių,na o kolkas galima ir pažaisti.Galima sakyti ,kad Klausui patiko ta Ethano baimė,kurią jis jautė dėl Christinos.Jis mėgavosi visa šita situacija ir tiesiog jam netgi įdomu pasidarė,kam Ethanas pasiryžęs ryžtis dėl Christinos.Jis žinojo,kad Ethanas taip paprastai iš čia neišsinešdins ir kai jo šantažas neišdegs galbūt jis imsis netgi drastiškų sprendimų.Klausas staiga netgi susimąstė kaip galima būti tokiu visišku kvailiu ir ryžtis tokiems dalykams...Žinoma, dabar jam tai atrodė nesuprantama,nes bet kokių emocijų išraiškų jis vengia,tačiau anksčiau ,jam galbūt tai pasirodytų ir suprantama.Klausas ne visada buvo toks koks yra dabar,būdamas žmogus jis buvo visiškai kitoks, tačiau pasikeitė ir niekada nesigrežioja į praeitį,nes tam paprasčiausiai nėra prasmės.Ir kam jam į ją grežiotis...Jis save laiko pačiu galingiausiu ir stipriausiu sutvėrimu žemėje, jis turi  viską apie ką svajojo,ko kada nors troško ir jam nė kiek nėra svarbu,kad kiti laiko jį manipuliatorium ,melagiu ir dar visokiu.Klausas yra toks koks yra ir dėl to ,žinodamas apie jį Ethanas turėjo labiau apgalvoti savo atvirą šantažą ir kad tokiu keliu jis nieko nepasieks.Ištiesų tai hibridas neleistų net ir plaukeliui nuo Camės galvos nukristi,nes kažkodėl šita moteris užima ,kad ypatinga vieta hibrido gyvenime,tačiau jis manė,kad jai daabr pasirodyti čia ne laikas ir ne vieta.Būtent dėl šitos priežasties jis ir prašė ją išvykti,nors akivaizdu,kad jos perkalbėti neįmanoma.Galbūt kada nors ji ir supras,kad išvykimas geriausia  jai ir galbūt netgi pačiam Klausui.Matydamas kokia košė vyrauja miestelyje,Klausas nori susikoncentruoti tie ja ir nesigręžioti atgal..Na,o dabar teks,nori jis to ar ne,nes Camė pasiliko ir prisivirė dar didesnės košės.Ką jau čia, nieko nepakeisi.Hibridas jos nekaltina,nes ji turi pati teisę spręsti kas jai geriausia,tačiau Klausas jai norėjo tik patarti,ko paprastai jis nedaro, tačiau su Camile yra kirk kitaip.Nurijęs nedidelį viskio gurkšnį,Klausas toliau spoksojo į Ethaną ir laukė, kokią tiradą jis užgiedos šįkart.Vilko laimei hibridas šiandien kantrus,tačiau jo kantrybė gali greitai ir baigtis ir kaip ten klostytis tolimesni įvykiai viskas priklauso nuo pačio vilko,kurio tirados Klausas ir laukė.Reikia tikėtis,kad sekanti jo tirada bus daug daugiau ''logiškesnė'' nei pirmoji.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now
avatar
Vardas : Sumuštinis

Parašiau : 513

Meilės : 400

Prisijungiau : 2014-05-17

Meilė : Šipinu Cethan

Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Št. 09 06, 2014 9:56 am

Ethanui nepatiko, kaip Klausas išlaiko savo bejausmį veidą, kaip mano galys įsakinėti, tai primena tą kartą kai jis įsiveržė į vilkų gaujos stovyklą, su pasiūlymu tapti hibridais. Tuo metu Ethanas buvo gaujos vadas, vienas iš stipriausių lyderių, kuris buvo pasiryžęs ginti savo vilkus, bet kokia kaina. Bet išvydęs Klausą, jis iškarto jautė, kad nieko gero iš to tipo laukti negalima. Vilko instinktai klykė ir rėkė bėgti, taip jis ir norėjo padaryti. Vaikinas stengėsi suburti visus vilkus ir sprukti kuo toliau nuo to vyro. Ethan matė kaip Klausas nužudė viena iš jo draugų, kaip akys pasruvo raudonu krauju, regėjo draugo skausmą ir alkį. Klausas norėjo stipriausio vilko - vado, todėl ilgai netrukęs surado Ethaną, bet vaikinas neketino pasiduoti tam vyrui, subūręs gaujos narius bandė pasipriešinti Klausui, bet šis pradėjo šnekėti apie hibridų galią, greitį ir geriausia - daugiau jokio skausmo, jokios virtimo per pilnatį. Dauguma gaujos narių susidomėjo tokiu pasiūlymu ir prisijungė, bei stojo į Klauso pusę. hibrido žodžiai vyliojo, tai skambėjo per daug gerai, kad atrodytų tiesa, Ethanas norėjo to iš si laisvinimo nuo prakeiksmo, lengvo išėjimo, tai gundė jį taip stipriai, kad atrodė neįmanoma pasakyti ne, bet draugo veidas vis išlįsdavo jo atmintyje, persekiojo jį, lyg rodytų jam, kad ne viskas yra įmanoma. Todėl Ethan apsisuko ir bėgo, paskui jį pasileido bėgti tik keli vilkai. Nuo to laiko Ethan stengėsi vengti hibrido, jis jam nepakluso, metė iššūkį ir negerbė jo. Nuo šių prisiminimų į Klauso klausymą atsakė kiek pašaipiai,- Pažįstamas jausmas,- vos ištarus lūpų kampučiai vos vos pakilo į viešų, lyg norėdamas priminti Klausui kas buvo seniau. Bet iš tikro šie prisiminimai viduje sukėlė daug skausmo, priminė didelę nuoskaudą ir atvėrė tuštumos skylę, kuri taip stipriai griaužė vaikiną iš vidaus. Ethan nuo tos dienos daugiau nieko prie sakęs nenorėjo prisileisti, nes netekties skausmas jam buvo per stiprus, per daug nepakeliamas. Ir štai jis po tiek daug laiko pagaliau atsileido ir sugebėjo kažką prisileisti, ją - Christiną, kurios gali netekti labai greitai, kuri po truputi miršta jam ant rankų. Jis girdėjo kaip jos širdies plakimas po truputi silpnėja, kaip gyvastis po lėta dingsta. Vaikinas negali jai leisti mirti, tik ne dabar, tik ne tada kai tik su ja susipažino. Blogiausia yra tai, kad vienintelis kas gali iš gelbėti merginą yra Klausas, viskas priklauso nuo to tipo pasirinkimo. Ethanui nepatiko jaustis tokiam silpnam, negalinčiam nieko pakeisti, bejėgiui ir priklausomu nuo hibrido. Vilko pyktis po truputi stiprėjo, sūkuriavo viduje ir laukė progos išsiveržti, tas ne kontroliuojamas jausmas buvo per stiprus, kad jį numalšintų. Bet tie jausmai buvo primalšinti, nes Klauso žodžiai sukėlė abejones Ethano mintyse, ne gi jam tikrai nėra tokia svarbi Camilė, kad taip gaila vieno šlakelio savo kraujo. Vaikinas galėtų laukti iki tol kol Camilei pasidarys visai blogai, kol nusilps ir nebe galės išsilaikyti ant kojų, bet jis žinojo, kad Christinai liko laiko daug mažiau, nei jai. Įtampa pradėjo spausti jį, atrodė, kad erdvė aplink jį po truputi mažėja, oras traukėsi ir neleido lengvai kvėpuoti, jis buvo nuspeistas į kampą. Ethanas negalėjo patikėti, kad jo planas neina taip kaip jis norėjo. Tas prispaudimas pabudino žvėrį jame. Nekontroliuojamas pyktis išsiveržė į priekį, vilko laukinis įtūžis pasirodė vaikino veide. Jo ranka ne noromis paleido švelnų merginos delną ir greitai užsimojęs stipriai patempė už virvutės, su kuria buvo pririšta, Camilė, taip padarydamas, kad ši skaudžiai kristų ant kelių. Viduje Ethanas nenorėjo taip elgtis, tai buvo visiškai nepanašu į jį, vaikinas vengė smurto, o ir dabar bijojo pamatyti Christinos reakciją į tai, jam kėlė baimę, kad mergina jo išsigąs ar pradės smerkti jį. Bet vilko emocijos visada paimdavo viršų, kai Ethanas būdavo bėdoje ar kai reikėjo šiokios tokios pagalbos,- Nagi Klausai, parodyk emocijas, ar vis gi tau Camilė visiškai nerūpi?- iš urzgė iš įsiūčio jis. Ethanas tikisi, kad Klausas pagaliau sugebės atsiverti ir supras kaip labai jam yra svarbi ta moteris. Jis tikėjosi, kad hibridas supratęs duos savo kelis kraujo lašus, nes jei ne, vaikinui teks pradėti galvoti apie kitą būdą - planą, kaip gauti kraujo. Bet tada jau be išlieto kraujo niekas tikrai neapsieis.

________________
 
When you fall in love -especially the first time- you may feel confused. Unlike feeling out of your mind, this kind of confusion includes being unsure about what's happening or if it's actually real. If you've never been in love, you may feel confused about the new emotions that love brings on.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 09 08, 2014 2:43 pm

Klausas visada turėjo manipuliatoriaus talentą, jis puikiai sugebėdavo perkasti kitus, todėl ir tiems vilkams,kurie tekini perbėgo pas jį,pasiūlė tai,kas jiems geriausia.Štai Ethanas buvo kitoks - jis visada rodė didelį užsispyrimą ir pasipriešinimą.Klausui tai kėlė susižavėjimą,nes jis mėgdavo tuos ,kurie nebuvo silpni.Dėl šios priežasties Klausui reikėjo tokio vilko kai Ethanas savo gretose.Jis buvo stiprus ,tvirtas ir nepalaužiamas, jis tikrai jam būtų pravertęs,bet deja, vilkiūkštis pasirinko tai,kas jam nebuvo geriausia ir dėl to Klausas skaudžiai jį nubaudė.Jis nužudė jo draugą vien dėl to,kad įrodytų savo viršenybę ir kad Ethanas suprastų ,kad su Klausu ne juokai.Jis visada taip mėgdavo pamokyti savo priešus,todėl vienas po kito jo priešai anksčiau ar vėliau būdavo sunaikinti ir sutrypti.Savo priešų akivaizdoje Klausas nerodydavo jokių žmogiškumo ar emocijų apraiškų, nes paprasčiausiai jo tvirtu teigimu, tai buvo silpumo ženklas.Štai jo brolis Elijas visada buvo silpnas,jis niekada nesuprato ir nesupras,kad tik norint ką nor pasiekti reikia suiimti vadžias į savo rankas.Žinoma tie Klausas  būdai,t.y bandymas perimti situaciją į savo rankas visada baigdavosi jėga ,žiaurumu, manipuliavimu kitais ar dar blogiau.Toks jau buvo tas hibridas, žmogiškumas jau buvo seniai dingęs, tiesa tik keli išrinktieji turėdavo garbės pamatyti bent kelis hibrido tikrų emocijų protrūkius ar giliai viduje slėptas žmogiškumo apraiškas.Tie išriktieji buvo ne kas kitas ,o jo šeima, mat paprastai jie visi tik ir stengiasi kaišioti pagalius jam į ratus.Nors ištiesų, jam tai jau seniai nedaro jokios įtakos ,o tie Elijaus badymai parodyti,kad Klausas dar turi savyje žmogiškumo jam kėlė juoką.Jam taip pat kėlė juoką ir šitas apgailėtinas Ethano bandymas priversti jį parodyti susirūpinimą Camile,t.y parodyti hibrido žmogiškumo apraiškas.Taip, ši moteris teikė gan didelę svarbą jo egzistencijoje ir jis tikrai neleis nukristi plaukeliui nuo jos galvos.Visgi dabar Klausas pašaipiai stebėjo Ethaną ir parodė tai ,kad jam nė motais,bet ištiesų buvo priešingai..Nors ,kai jis pradėjo vėl diktuoti savo sąlygas, jis nežymiai prisimerkė,suraukdamas antakius.
-Nejau manai,vilke,kad savo apgailėtinais grasinimais ,ką nors pasieksi? ,- prunkštelėjo ,bemaž besijuokdamas ir nueidamas link Christinos dar pridūrė Ethanui. - Man nerūpi ko nori tu, dabar svarbiausia ko noriu aš ,- atrėžė jam ,visiškai nerodydamas įtampos ar to ,kad Ethano žodžiai jį kaip nors paveikė.Pažvelgdamas į Christinosžaizdą kakle,Klausas pašaipiai nužvelgė ją ir kilstelėjęs jos smakrą pridūrė:-Vaje ,mieloji,regis tau nedaug beliko.....Viskas galėjo būti kitaip ir aš labai ,,apgailestauju'' dėl to, bet dėkok Ethanui ir jo genealiam planui ,kaip išgelbėti tave ,- paleidęs jos smakrą, Klausas atsiėdo prie stalo ir susikrovęs kojas ant jo į rankas pasiimė butelį. - Na,o dabar vilke,turėsi parodyti man ,kaip nori ,jog aš išgelbėčiau tavo mieląją draugužę iš mirties gniaužtų, nes jei ne, netrukus jos apgailėtinos gyvenimo minutės nutos tiksėjusios ,na ,o tavo širdis nustos plakti krūtinėje...Nors galbūt mirtis tau per menka bausmė, dar pagalvosiu ką su tavim daryti ir tavo labui verčiau paskubėčiau ,nes laikrodis tiksi, mano katrybė taip pat ,- stipriai sugniaužęs butelį rankose, Klausas vėl jį užsivertė ir pastatė ant stalo, šalia savo kojų.Jis žinojo,kad Ethanas tikrai nežudys vieintelio savo šantažo įrankio Camilės.Ir šiaip Klausas gerai perprato žmones ir žinojo,kad Ethanas buvo geras vilkas ,jis nė musės nenuskriaustų,verčiau pats sau venas persipjautų, nei ką blogo kita padarytų.Jis buvo visai kaip Elijas, toks pats apgailėtinas, toks pat teisuolis, turintis apgailėtiną nuomonę,kad gėriu dar ką nors galima pasiekti pasaulyje.Šioje situacijoje buvo aišku ,kad laimėjo hibridas.Jis laukė iš Ethano kokio nors pasiūlymo ,kuris patenkintų Klausą ir už tai jis sutiktų išgelbėti Christiną.- Nagi ,pasuk galvą,kaip galėtum mane įtikinti ir tik nesakyk ,kad nenori išgelbėti savo draugužės,kuri netrukus gali greitai mirti ,- pasakė Ethanui balse parodydamas didelę pasitenkinimo gaidelę.Įdomu ką gi dabar darys Ethanas, nes jis ištiesų įkliuvo.Klausas jam paskelbė ultimatumą ,o tai reiškia ,kad tai yra jo vieintelis ir galbūt paskutinis šansas išgelbėti Christiną.Žinoma ,jis dar gerai pagalvos ar tikrai verta ją gelbėti, nes po šito spektakliuko, kurį surengė Ethanas, Klausas jaučiasi šiek tiek susierzinęs,taigi šitas vilkas tikrai turės atpirkti savo šiandieninius žygdarbius,kuriuos atliko su Camile šioje svetainėje.Jo labui jis verčiau pasirinktų paskutiį šansą išgelbėti savo mieląją draugužę,nes kito jau gali nebebūti.Na, o kas liečia Camilę ,tai Klausas po viso šito tikrai pakalbės su ja.Žinoma,dabar dar tvirčiau jis ją mėgins įtikinti ,kad paliktų miestelį.Šiai  moteriai čia tikrai ne vieta, jis nenori ,kad Cami aplinkui sukiotųsi ir blaškytų jo dėmesį, tik ne dabar. Žinoma, dabar jis taip paprastai nepaleis iš savo akiračio Ethano, kadangi jis jau pasimaišė Klauso kelyje ir po viso šito jiems tikrais liks išspręsti daug neatidėliotinų reikalų.Dar kartą žvilgtelėjęs į laikrodį, jis vėl pažvelgė į Ethano akis.Juose turėjo tvyroti baimė,sumišimas ir tai ,kad jis jau praktiškai yra išspraustas į kampą hibrido.Tolimesni jo sprendimai turėtų smarkiai pasikeisti, mat po šio ultimatumo jis turėtų desperatiškais bandymais badyti įtikinti Klausą, kad jis išgydytų Christiną.Tai buvo savotiška provokacija, nors ir ne visai - Klausas galbūt troško to ,ko norėjo seniau ir šitas vilkas galbūt jau tuoj jam tai pasiūlys,bent jau Klausas tai numatė.Kaip visada jis apskaičiuoja bent kelis žingsnius į prieky ir blaiviai vertina situaciją,o Ethanui tikėtis,kad jis gali perimti vadžias į savo rankas yra tikrai kvaila, ypač dabar,kai hibridas valdo visą situaciją ir viskas priklauso nuo jo
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I wish I could say I felt guilty for what I did.
I don't.
avatar
Vardas : Ingrida

Parašiau : 5220

Meilės : 7385

Prisijungiau : 2013-06-08

Meilė : šipina Cethan <333

I wish I could say I felt guilty for what I did.I don't.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Tr. 09 10, 2014 6:50 pm

Šis apsireiškęs silpnumas, Christinai buvo ganėtinai keistas. Na kitą vertus ji buvo vampyrė, kuri kelerius metus nebuvo net susirgusi ar pasigavusi paprasčiausios slogos. O dabar ji silpo. Su kiekviena sekunde merginos jėgos silpnėjo ir ji buvo bejėgė ką nors pakeisti. Negalėjo nei pasipriešinti, šiuo metu ji negalėjo padaryti visiškai nieko. Visuomet, tiksliau po to kai virto vampyre, ji galvojo, kad tik medinis kuolas atsidūręs širdyje gali ją nužudyti. Tačiau net nepagalvojo, net nesusimąstė, kad vilkolakio įkandimas yra lemtingas vampyrams. Kitą vertus, kad tokie iš viso egzistuoja sužinojo vos prieš kelias valandas, kada vilkolakio nuodai jau buvo jos organizme. Gal būt jeigu būtų žinojusi, kad per pilnatį jai nėra saugu, gal būt nebūtų ėjus šianakt į miškus, nebūtų sutikusi Ethano ir galų gale jo gyvybė, taip pat ir jos nepriklausytų nuo Klauso. Nors ir Christinai buvo sunku ką nors suvokti ir galvoti apie ką nors kitą, o ne apie tai, kad jos laukia neišvengiama mirtis, ji jautė kambaryje tvyrančią įtampą tarp Ethano ir Klauso. Ir kas buvo blogiausia, tai žinojimas, kad visa tai vyksta dėl jos.  Tačiau ką ji dabar galėjo pakeisti? Praktiškai nieko. Vos tik pajutusi, kad Ethan paėmė jos ranką, Christina atmerkė akis ir vos vos stipriau spustelėjo jo delną, kadangi jėgų pati beveik nebeturėjo.  Mergina kuo puikiausiai jautė, kad jai liko nebe daug, geriausiu atveju valanda, jeigu ne mažiau. Jautė, kaip darosi vis sunkiau kvėpuoti tarytum patalpoje visiškai nebūtų oro, jautė kaip mintys darosi vis blankėsnės ir kaip vis lėčiau ima plakti jos širdis. Šiuo momentu, Christina galvojo priežastis dėl kurios ji turėtų likti gyva. Visu pirmą tikrai ne dėl savęs, nes kitu atveju nebūtų leidusi taip kvailai rizikuoti Ethanui. Nors žinoma, ji pasirinkimo net neturėjo. Žinoma, viena iš priežasčių jos brolis, kurį šiuo metu ji ir siekia apsaugoti, kuris kitaip negu ji galės turėti normalų žmogaus gyvenimą. Nors žinoma, Christina kuo puikiausiai žinojo ką Whitmorų šeima iš tikro daro. Tačiau nepaisant to Christinai viskas kas teliko, tai įsitikinti, kad jam viskas bus gerai.  Kitą vertus,  ji kuo puikiausiai žinojo, kad jam gal būt net bus ir geriau be jos. Bet ji žinojo, kad jam gali nutikti lygiai tas pats, kas nutiko jos tėvams. Prisiminus šeimą, Christinai pasidarė dar blogiau. Šios mintys pažadino pyktį ir kas svarbiausią- keršto troškimą, apie kurį mergina nebuvo galvojusi, kelias valandas. Mažų mažiausiai ji norėjo apie tai galvoti, tačiau mintys pačios ne noromis lindo į galvą. Antra priežastis greičiausiai būtų Ethanas. Gal daugeliui pasirodytų keista, kad tau pradėjo rūpėti žmogus ir nori įsitikinti žmogaus saugumu, kai jį pažįsti mažiau negu dvidešimt keturias valandas. Tačiau šiuo momentu, jis bando išgelbėti jos gyvybę, visiškai jos nepažinodamas. Elgiasi taip, kaip jam nepatinka. Ir Christina žinojo, kad jam tai nepatinka, nes matė jį tuomet miškuose. Net ir tuomet, kada jam buvo sunku suvaldyti savo transformaciją, jis liepė jai bėgti, slėptis ir pats tempė iki paskutinės sekundės. Net ir tuomet jis jau siekė apsaugoti ją. Ir Christina tiesiog netikėjo, kad Ethanui patinka visa tai. Ir nujautė,  kad jis elgiasi taip visiškai to nenorėdamas. Visas šias mintis nutraukė pasigirdęs, kažko kritimas ant žemės. Norėdama įsitikinti kas ką tik nutiko, Christina pasuko šiek tiek galvą į šoną. Už akių užkliuvo ant grindų klūpanti šviesiaplaukė. Neprireikė, net kelių sekundžių ir mergina kuo aiškiausiai suprato, kas ką tik nutiko.
- Ethanai, laukis.- šie žodžiai automatiškai išsprūdo iš merginos lūpų. Balsas skambėjo kimiai, beveik neatpažįstamai. Pati nesuprato, kodėl tai pasakė, tačiau žinoma, ji nenorėjo, kad dėl jos kaltės, kentėtų kitas žmogus. Ypač tas kuris nepadarė jai nieko blogo ir tas kurį apskritai mato pirmą kart gyvenime. Klausui kilstelėjus jos smakrą ir pradėjus kalbėti, Christina žiūrėjo į jo akis mėgindama suvokti ką šiuo metu jis bando jiems įrodyti. Savo viršų? O gal tai koks iš tikrųjų manipuliatorius jis yra?  Gal būt dar būtų jam ką nors pasakius, ypač tai ką iš tikro apie jį galvoja, tačiau nenorėjo pabloginti ir taip sumautos padėties. Ypač nenorėjo, kad dėl jos nukentėtų Ethanas. Klausui nueinant nuo jos Christina bandė perprasti Klausą, mėgino suvokti, ką šiuo metu jis nori pasiekti ir ko iš tikro jis nori. Vis dėl to priešiškumas, tarp Klauso ir Ethano buvo akivaizdus. Net ir aklas būtų pamatęs, kad Klausas yra šaltas savanaudis manipuliatorius, kuris nuolatos ieško naudos tik tai sau ir niekuomet negalvoja apie kitus. Na iš tikro jis toks ir buvo, tačiau iš tikro, tikrojo jo Christina net nepažinojo. Tuo tarpu Ethanas akivaizdžiai nekentė Klauso. Bandydama sudėlioti abi puses, Christina apsvarstė daug galimybių ir priežasčių. Akivaizdu, kad kažkas nutiko praeityje, kad iškėlė šį priešiškumą vienas kitam. Sekantys Klauso žodžiai pamažu sudėliojo viską viduje ir tai ko Klausas iš tikrųjų nori. Tačiau dėl to ji dar negalėjo būti tikra.

________________

«I'm bad behavior but I do it in the best way, I'll be the watcher of the eternal flame, I'll be the guard dog of all your fever dreams. I am the sand in the bottom half of the hourglass I try to picture me without you but I can't 'Cause we could be immortals Just not for long And live with me forever now, Pull the blackout curtains down, Just not for long.»
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://heartofdarkness.forumlt.com
Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now
avatar
Vardas : Sumuštinis

Parašiau : 513

Meilės : 400

Prisijungiau : 2014-05-17

Meilė : Šipinu Cethan

Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 09 15, 2014 1:51 pm

Šaltos ir pagiežingos mintys dabar sukiojosi jo galvoje vos pažvelgus į Klausą. Vaikino didelis pasitikėjimas savimi dingo, lygiai taip pat greitai kaip ir buvo atsiradęs. Bet tai nereiškė, kad jo pyktis ir įniršis išnyko, ne, vaikinui po tokio poelgio su Kamile, kraujas dar labiau virė, visi instinktai dar labiau paaštrėjo, vilkas norėjo daugiau kontrolės, bei nevaldomo smurto. Ethanas jautė kaip jo rankos po truputi stiprėjo, kaip kumščiai susigūžę laikė galią ir stiprybę. Jis buvo pasiruošęs kovai, nesvarbu ar būtų išgyvenęs, bet jis buvo pasiruošęs pralieti kraują. "Ethanai, laukis" - švelnus ir silpnas balsas ištarė šiuos žodžius. Šie du paprasti žodžiai, nuramino vaikiną, jo vidinis pyktis ir įniršis nuslūgo, mergina jį gražino į tikrovę. Christina jį veikė į teigiamą pusę, nors savęs vaikinas niekada nelaikė blogu, ypač tokiu kaip Klausas, ši mergina dar labiau atneša į jo gyvenimą gėrį, bei kontrolę. Vien pažiūrėjus į ją, jis gali pamatyti kaip ši spinduliuoja gėriu, linki visiems tik gerą. Kas jam atrodė, labai keista, juk ji yra vampyrė, nors būna geresnių vampyrų, jis niekada nematė, kad yra tokių gerų, kurie taip saugo ir branginą kiekvieną gyvybę, nesvarbu kas bebūtų, net gi dabar ji yra prie mirties slenksčio, bet vis tiek nesugeba būti savanaude ir griebtis visko kas tik įmanoma išgyventi, bet kokia kaina. Jis labai žavėjosi jos čia savybe. Prakalbus Klausui vaikinas toliau žiūrėjo į Christiną, jis nenorėjo pažvelgti į tą vyrą, nenorėjo vėl užsikrėsti jo blogomis mintinis, nenorėjo būti apimtas vėl blogos auros. Mat jis veikė Ethaną labai keistai ir tikrai ne į gerąją pusę, jis niekaip negalėjo suvokti kaip gerai Klausas moka manipuliuoti žmonėmis. Taip, Ethanas tikrai manė, kad savo grasinimais ir veiksmais gali priversti Klausą pakeisti jo požiūrį į šią situacija. Jis kaip kvailys tikėjosi, kad šis vyras pamirš kas vyko praeityje ir kad jo širdyje atsiras nors koks menkas pasigailėjimo trupinėlis ar jausmas, kuris norėtų padėti merginai gulinčiai ant Ethano rankų. Bet žinoma, kaip ir tikėjosi jis ir kiek žinojo, Klausui rūpi tik jis pats, tik jam naudingi dalykai, atrodo lyg nieko negalima gauti už dyka šiame pasaulį, visiems svarbiausia yra nauda sau. Klausiui priėjus prie Christinos ir palietus merginos smakrą, vaikinas iškarto norėjo pradėti urgzti, ginti tai kas yra jo, kaip Klausas drįsta taip šaltakraujiškai kalbėti prie šios merginos? Kai ji taip po truputi miršta, kai padėtis nei kiek negerėja, o tuo labiau taip sadistiškai liesti jos odą, su savo purvinais pirštais. Jis įsivaizdavo kaip neiškentęs, šoko iš vietos ir agresyviai puola Klausą, kaip savo rankomis numeta tą vyrą ant medinio stalo, nulaužęs vieną medinę stalo koją, suvaro ją į hibrido širdį. Bet jei sklindantys gandai yra tiesa, kad originalių vampyrų taip paprastai negalima nužudyti, kad hibridų neveikia mediniai kuolai, kad šie padarai skaitosi nemirtingi, jei tai tiesa, Ethanas žinojo, kad negali taip neapgalvotai rizikuoti, nes jei padarytų tokį kvailą ėjimą, Klausas nei nemirktelėjęs tikriausiai nužudytų vaikiną, kas visiškai neparanku, nes Cristina vis dar yra ant mirties slenksčio ir jis dar gali ją išgelbėti, jam tik reikėjo galvoti. Ir tada vaikinas pasistengė iš tikrųjų įsiklausyti į dabar tariamus Klauso žodžius. Tada jis aiškiai suvokė ko šis nori. Ethanas  gailėjosi visa šia diena, tiksliau buvusia naktimi, jei jis nebūtų pavėlavęs, jei nebūtų pakliuvęs į didelį mašinų spūstį, jam niekada nebūtų reikėję bėgti iš mašinos į tą miško pusę, kurioje vaikščiojo mergina. Būtų tada saugiai pasikeitęs į vilką privačioje valdžioje, kurioje niekas negali vaikščioti apart jo ir kelių vilkų. Tą naktį jis nebūtų niekeno sužeidęs, bet taip pat niekada ir nebūtų sutikęs jos. Dabar atrodo skaudu apie tai galvoti, bet jei jos nebūtų sutikęs, niekada ir nežinotų to jausmo, jausmo kuris suvirpiną visą kūną. Christina dabar būtų sveika ir toliau gyventų savo ilgą ir laimingą gyvenimą, gal geriausias variantas yra tiesiog išnykti iš jos gyvenimo taip greitai kaip ir atsirado. Jis negali būti savanaudis ir laikytis jos, jis žino, kad turi ją paleisti, turi pasielgti teisingai ir tai kas yra geriausia jai. Nesvarbu, kad jam tai bus sunku padaryti, Ethanas tikrai nesielgs savanaudiškai, tik ne dabar. Todėl pagaliau pasiryžo ištarti tuos žodžius kuriuos manė, kad Klausas nori girdėti. - Kadaise, Klausai, tau reikėjo manęs kaip stipraus, ištikimo, bei pavaldaus hibrido, bet tau nepavyko to gauti, nes vis dėl to ne visada gauname to ko norime. Bet šiandien aš esu pasiryžęs prisidėti prie tavęs, prie tavo gaujos, kuri daro viską ko tik užsimanai. Aš pasiduosiu tau, tik su viena sąlyga, tu turi išgelbėti šią merginą, negali leisti jai numirti. Ir kad galėčiau ją saugiai nuvežti namo, noriu tikrai žinoti, kad ji saugiai grįš namo, kad ji pagaviau bus saugi nuo visko.

________________
 
When you fall in love -especially the first time- you may feel confused. Unlike feeling out of your mind, this kind of confusion includes being unsure about what's happening or if it's actually real. If you've never been in love, you may feel confused about the new emotions that love brings on.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 09 28, 2014 11:33 am

Tuo tarpu Klausas jautė is didėjantį Ethano įniršį ir tai kėlė jam vis didesnį pasitenkinimą savimi.Juk ne jis yra dabar bejėgis, visiškai priklausomas nuo kito geros valios.Šiuo atveju tas kitas buvo ne kas kitas,o Klausas.Žinoma, jis nebūtų išvis jam ko nors siūlęs,jei tai jam nebūtų naudinga.Klausui visai į naudą būtų turėti tokį parankinį kaip Ethanas, beto jis žinojo,kad vaikinas yra išspraustas į kampą  ir neturi jokio kito pasirinkimo tik sutikti.Jo gražiosios merginos minutės jau tiksėjo, po truputį jų darėsi vis mažiau ir mažiau...O Klausas elgėsi taip,tarsi jam visai nerūpėtų.Jis ramiausiai gėrė ,nekreipdamas dėmesio į susidarusias aplinkybes, juk ne jam dabar ,,svyla padai''.Tiesa sakant Klausas netgi su pasimėgavimu laukė,kada išseks Ethano kantrybė ir jis pagaliau priims ryžtingą sprendimą.Savo poelgiais jis visą laiką stengėsi išprovokuoti Ethaną ir tai jam kuo puikiausiai pavyko, nes Ethano kantrybė tikriausiai jau pasiekė kritinę ribą.Tikriausiai jis vos vos tvardėsi ir tuojau pat nešoko ant Klauso, bet kadangi situacija jam buvo nepranki, tikriausiai pamanė,kad protingiausias sprendimas jam buvo pasiduoti.
-Nejau manai ,kad esi kažkuo vertingas? Galbūt kadaise man tavęs ir reikėjo ir galbūt reikia ir dabar, tačiau šįkart yra viskas kiek kitaip nei tau atrodo.Matai,galėjau tave gauti ir kadaise,tačiau man niekada nepatinka lengviausi keliai, todėl ir laukiau puikios progos, kuri atėjo savaime.. ,- pasakė taip, tarsi norėtų sumenkinti  Ethaną bei parodyti savo viršenybę ir tai jam regis kuo puikiausiai pavyko.Taip,šis hibridas yra tikrai šaltas ir negailestingas savo priešų akivaizdoje.Jis visada blaiviai mąsto, sugeba numatyti bent kelis žingsnius į prieky ir todėl dar neatsirado tokių, kurie galėtų pasipriešinti šiam hibridui.Žinoma, buvo keletas išimčių, bet iš esmės visada Klausas gauna tai ko nori  ir to siekia bet kokiomis priemonėmis.Jam nė kiek nerūpi kokios būna viso to pasėkmės ir galbūt dėl tokio Klauso šalto mąstymo jis ir sugeba gauti tai ,ko nori.Tarkim, šiuo atveju, viskas galėjo baigtis kitaip.Ethanas tiesiog galėjo ateiti pas Klasuą, pasiūlyti abiems vertingą pasiūlymą ir niekam nereikėtų ''kankintis'' , na o dabar yra kaip yra.Ethanas padarė klaidą, kad sumanė šantažuoti Klausą, prisidengdamas Camile.Taigi, dabar jis turės už visa tai sumokėti.Padaręs trumputę pauzę po savo prakalbos, Klausas priėjo prie Ethano, stumtelėjo jį į sieną ir  tvirtai suspaudęs vėl prabilo,panaudodamas savo apžavėjimo galią.- Aš išgydysiu tavo merginą,tačiau nuo šios minutės tu privalėsi vykdyti viską, ką aš pasakysiu.Būsi man ištikimas ir sakysi vien tik tiesą...,- pasakė nutaikydamas savo žvilgsnį Ethanui į akis ir visą laiką nenuleido nuo jo akių, kad apžavėjimo galia būtų dar stipresnė.Pamatęs,kad apžavėjimo galia veikia, Klausas paleido jį ir nusišypsojęs prabilo, aišku ta jo šypsena buvo kupina cinizmo, kaip ir žodžiai, kuriuos jis ištarė po to. - Na,o dabar leisiu paskutinį kartą atsisveikinti su savo drauge, kad nematytum, jog esu toks nedėkingas, gi galima sakyti, beveik savo noru sutikai vykdyti kiekvieną mano paliepimą... ,- paplekšnojo Ethanui per petį ir apėjęs jį, nuėjo prie merdinčios Christinos.Priėjęs jai už nugaros,Klausas prakando savo riešą, pridėjo jį jai prie lūpų  ir laukė, kol ji pradės gerti.
Na, va pagaliau viskas laimingai baigėsi.Christina išgydyta, visi liko laimingi ir patenkinti, na galbūt išskyrus Ethaną.Kadangi jis dabar bus Klauso parankinis, tai tikriausiai susitikti su savo gražiąją mergina bus mažai šansų.Žinoma, Klausas pasistengs jam duoti kuo daugiau ,kad abiems ši sąjunga būtų vertinga.Iš savo parankinių Klausas reikalauka vienintelio dalyko - lojalumo.Jei gauna lojalumą,tada jis netgi gali tapti ,,geru draugu'', o jei jo negauna tada jau galiam sakyti išsigyji pikčiausią priešą.Išties tai hibrido charakteris tikrai nėra iš lengvųjų ir ne kiekvienam jį suprasti.Nors šiuo metu buvo svarbus ne hibrido charakteris, ne jis pats ,o Ethanas.Klausas buvo susitelkęs ties  Ethanu ir jau įsivaizdavo ,kad ateityje jų lauks dar daug nebaigtų darbų.Dabar,kai miestelyje vyrauja visiškas krachas,tai toks parankinis kaip Ethanas Klausui tikrai bus į naudą.Dar nepakenktų ir kokia nors ragana pašonėje, bet kaip žinia Klausas nelabai moka palaikyti ryšių su raganomis.Kolkas teks pasitenkinti tuo ,ką turi ,o kaip bus toliau, laikas parodys.Geriausia buvo tai ,kad ši absurdiška situacija pagaliau ėjo į pabaigą,nes hibridui jau buvo iki gyvo kaulo įkyrėjęs tik šis vilkolakis, tiek jo mergina.Dar kelios akimirkos ir Klausas būtų apsigalvojęs ir tokios savo ,,geros valios''  nebūtų pademonstravęs.Po viso šito Ethanas turėtų jaustis skolingas Klausui ir todėl vienintelis būdas,kuriuo jis gali atsilyginti tai visiškas besąlygiškas atsidavimas jam ir bendradarbiavimas.Sandėris yra sandėris, o Klausas netgi teoriškai galima sakyti,įvykdė sąžiningą sandėrį ir Ethano mergina dabar bus sveika ir gyva ,o tuo tarpu pats Ethanas jausis kaip didvyris, nes įtikino piktą ir nedorą hibridą išgydyti jo merginą.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I wish I could say I felt guilty for what I did.
I don't.
avatar
Vardas : Ingrida

Parašiau : 5220

Meilės : 7385

Prisijungiau : 2013-06-08

Meilė : šipina Cethan <333

I wish I could say I felt guilty for what I did.I don't.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Tr. 10 01, 2014 2:12 pm

Christina dabar net nežinojo apie ką šiuo metu turėtų galvoti. Ji mažų mažiausiai norėjo galvoti apie Klauso planus, kėtinimus ar apie tai ko jis iš tikro nori iš Ethano. Tačiau pačios mintys merginai lindo į galvą. Net ir pabandžius nukreipti mintis kitokia, ne tokia pyktį ir tuo pačiu  metu sumišimą keliančia linkme, pačios mintys paprasčiausiai sugrįždavo atgal.  Paaiškinimas galėjo būti tik vienas, kodėl ji negalėjo paprasčiausiai apie tai negalvoti: jai iš tikro rūpi Ethanas. Klausas nori Ethano ir Christina tai kuo suprato iš Klauso elgesio, taip pat ir iš tam tikrų užuominų. Nors, kad ir kaip ji norėjo išgyventi, tačiau paprasčiausiai negalėjo leisti Ethanui, pasielgti taip, kaip nori Klausas. Verčiau jau mirs, negu leis jam pasiaukoti dėl jos gyvybės.  Christina niekuomet nemėgo, kada dėl jos yra pasiaukojama. Tai ją vertė jaustis apgailėtinai ir silpnai. Tarytum ji pati negalėtų susitvarkyti. Bet reikia pripažinti, šį kartą buvo kaip tik ta situacija kuriai ne buvo išeities. Buvo tik viena išeitis, kuri žinoma Christinai nepatiko. Jeigu tik ji galėtų ką nors pakeisti būtinai taip ir padarytų. Po ilgai trukusios tylos, Ethano žodžiai patvirtino Christinos nuogastavimus, kurie jai nedavė ramybės.  Ji norėjo rėkti ar bent jau daryti ką nors, kad tik privestų Ethaną persigalvoti. Kad privestų jį taip nepasiielgti. Tačiau tuo pačiu metu nujautė, kad tai neįmanoma. O pabaldžius prabilti, merginos gerklę kažkas užspausdavo. Žinojo, kad Ethan kaltina save, dėl to, kas nutiko šiąnaktį. Bet Christina nekaltino jo. Paprasčiausiai negalėjo ir net nebūtų išdrįsusi jo kaltinti.  Ar bent jau pagalvoti apie tai, kad jis yra kaltas.  Klausui prabilus merginos viduje sužibo menkutė viltis. Jog Ethanas Klausui nėra reikalingas. Ji žinojo, kad jai tai atneš tik vieną dalyką- mirtį. Tačiau šiuo atveju, buvo daug geriau mirti, negu visą likusį gyvenimą jausti sąžinės graužatį. Kad jis, paaukojo savo gyvenimą dėl jos. Christina nebuvo iš tų žmonių, kurie griebusi paskutinės vilties, kad tik išgyventų. Ir po Klauso žodžių, kurie beveik skelbė, kad ši sąlyga jam netinka, Christinai palengvėjo.  Tačiau gal būt ir ne veltui sakoma: viltis durnių motina. Viskas vyko taip greitai, kad ji vos spėjo sureaguoti. Kai galiausiai kilstelėjo galvą, jau matė, kaip Klausas pradeda savo užkalbėjimą. „Ne!“ norėjo surėkti, taip garsiai, kaip tik galėjo, tačiau kažkoks gumulas užspaudė merginos gerklę ir ji nebegalėjo neišleisti nei garselio. Šiuo metu viskas, ką ji jautė Klausui, buvo neapykanta. Ji nekentė jo, kad vos mirktelėjimu, atėmė iš Ethano jo valią elgtis taip kaip nori. Ji žinojo, kad nori to ar ne- privalo jį sunaikinti. Atimti iš jo tai, kas brangiausia jam. Dėl ko jis pats paaukotų gyvybę. Tačiau per tą laiką, kurį Christina yra čia, suprato, kad yra galimybė, kad Klausas neturi nei vieno žmogaus kuris jam rūpėtų. Žinoma, Christina netikėjo, kad egzistuoja toks padaras, kuriam nerūpėtų visiškai niekas. Chritina mėgino apgalvoti tokios galėtų būti Klauso silpnybės. Klausui nuėjus, Christina nukreipė žvilgsnį į Ethaną. Matė, kokios pasimetusios yra vaikino akys. Visiškai tokios pačios, kaip ir tų žmonių, kuriuos Christina ankščiau buvo užkalbėjusi.   Ji net negirdėjo  ką sakė Klausas, visas jos dėmesys buvo sutelktas į Ethaną. Ji net buvo beveik užmiršusi, kad dar vienas, tiksliau du žmonės yra tame pačiame kambaryje be jų. Bet tą akimirką, kai Klausas priėjo jai iš nugaros ir prispaudė savo riešą jai prie lūpų, merginos kūnas įsitempė, norėjo jį atstumti. Tačiau vampyriški instinktai buvo stipresni už jos pačios valią. Jeigu ne troškulys- kurį jaučia ir bando suvaldyti kelias valandas, būtų buvę daug lengviau negu dabar. Christina mėgino priešintis, tačiau tas pasipriešinimas netruko taip ilgai. Tuomet merginos akys paraudonavo, aplink jas išsišokinėjo kraujagyslės nuo į akis plūstelėjusio kraujo, tada aštrios merginos iltys giliau įsmigo į odą, taip siurbdamos pirmuosius kraujo lašelius. Tą  akimirką tamsioji merginos pusė, kurią ji slopino visa dieną, galiausiai išlindo į paviršių ir atėmė merginos kontrolę į kiekvieną judesį. Bet ir su pirmaisiais kraujo lašiukais, merginos mintys prašviesėjo. Ji galėjo aiškiau suvokti, tačiau dar ta tamsi merginos pusė valdė ją. Praėjus dar porai sekundžių, pro merginos pasąmonę prasiskverbė visos nakties, taip pat ir dienos vaizdiniai. Kaip ji vaikščiojo mišku šviečiant pilnaties mėnuliui. Kai sutiko miške vaikiną, kuris praėjus kelioms minutėms pasivertė į vilką. Kaip greitai ji išsigandusi bėgo mišku nuo vilko, kuris vėliau atsirado visiškai netikėtai ir įkando jai į ranką. Vaizdinai keitėsi, taip greitai, kad kartais matydavo viską aiškiai, o kartais tai būdavo tiesiog neryškus blyksnis. Tačiau to užteko, kad tai pažadintų Christiną- tikrąją ją.  Plačiai atmerkusi akis, suvokė ką ji padarė, todėl nustūmė nuo savęs Klauso ranką. Dabar  ji žinojo, kad kelio atgal nebėra. Kad ji nieko negali pakeisti. Šiuo metu ji jautėsi visiškai bejėgė negalinti nieko pakeisti ar padaryti. Tačiau vos tik atėjus šiomis mintimis į galvą ji žinojo, kad gali šį tą padaryti. Todėl atsitraukė nuo Ethano ir atsistojo ant kojų , tuomet atsisuko į Klausą kuris jai buvo vis dar už nugaros. Žinoma, Klauso kraujas neišgydė jos taip greitai. Ji vis dar jautėsi silpna, tačiau bent jau galėjo išstovėti ant kojų ir bent jau galėjo aiškiau ir suprantamiau kalbėti.- Nemanai, kad ganėtinai žema, pasiimti žmogaus ištikimybę užkalbėjimu?- paklausė žiūrėdama Klausui į akis. Jei nerūpėjo ką jai Klausas padarys už šiuos žodžius. Todėl kalbėjo drąsiai, visiškai pasitinkinčiai savimi.- Kadangi Tu išgydei mane, manau būtų sąžininga, jeigu likčiau čia aš, o tu paleistum Ethaną.- pasiūlė Klausui kitą variantą ir kas jai pačiai ne patiko. Tačiau geriau, tai bus ji, o ne Ethanas. Jeigu tai nesuveiks, ji žinojo, kad privalės surasti kitą būdą, su kuriuo ištrauks Ethaną iš viso šito jovalo, į kurį atsidūrė ne per ką nors kitą, o būtent per ją.

________________

«I'm bad behavior but I do it in the best way, I'll be the watcher of the eternal flame, I'll be the guard dog of all your fever dreams. I am the sand in the bottom half of the hourglass I try to picture me without you but I can't 'Cause we could be immortals Just not for long And live with me forever now, Pull the blackout curtains down, Just not for long.»
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://heartofdarkness.forumlt.com
Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now
avatar
Vardas : Sumuštinis

Parašiau : 513

Meilės : 400

Prisijungiau : 2014-05-17

Meilė : Šipinu Cethan

Sometimes crying or laughing are the only options left and laughing feels beter right now

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Št. 10 11, 2014 8:51 pm

Lėtai atmerkęs akis, tingiai pasukęs žvilgsnį į šykštų vyruką, davė jam visą savo dėmesį. Nors ir nenorėjo klausytis, jis vis tiek klausėsi, nors nenorėjo girdėjo to vyro tariamų žodžių, jam kito pasirinkimo nebuvo. Hibrido žodžiai ėjo stipriai vaikinui į širdį, jis puikai suvokė, kad jo žodžiai sakė tiesą. Klausas gauna tai ko nori ar norėjo, nesvarbu kiek laiko tai užtrunka. Ir Ethanas puikiai tai galėjo dabar suprasti. Nors vieną kartą vilkolakis sugebėjo pabėgti nuo Klauso pinklių, šį kart nebuvo nei laisvo pabėgimo kelio, nei noro. Ethanas neturėjo jokio kito pasirinkimo, aklavietė, šiai ką jis matė. Neliko nieko kito, kaip nusileisti. Jis yra lyg kokia musė, kuri pati įskrido į voratinklį, musė tik prilipusi supranta, kad atėjo galas, bei išėjimo nėra. O voras tik ir laukia tos minutės, kai galės sutrypti savo auką. Taip, Ethanui būtent taip ši situacija ir atrodė. Hibridui tikrai pavyko parodyti ir iškelti savo viršumą, tai sumenkino Ethaną, vien tas jausmas laužė vaikiną iš vidaus, bet teko numalšinti esamą išdidumą, dėl jam svarbios būtybės. Neišlaikęs vilkolakis pažiūrėjo į Christiną, jis norėjo matyti jos dailų veidą prieš atsirandant po Klauso kontrole, jis norėjo, kad tai būtų jos vaizdas, o ne nieko nors kito, prieš pasiduodant galutinai. Norėjo matyti kaip jos šviesūs, kiek sulipę plaukai krito ant merginos veido, kaip pavargusios akys, vis bando išlaikyti budrumą, vos girdimas lėtas ir silpnas kvėpavimas, kabinasi į gyvenimą. Vos Ethanas spėjo viltingai ir šiltai šyptelėti, tiksliau tik truputi pakelti lūpų kampučius, jis buvo atplėštas nuo vampyrės ir priremtas prie sienos. nugarai stipriai atsirėmus į sieną, akių žvilgsniams susitikus, vaikinas suprato, kad tai yra ta lemtinga minutė, kuri pažymį jo pralaimėjimą, bei jo laisvės praradimą. Kuri pažymi ir naujo gyvenimo pradžią - gyvenimą su Klausu... Vien pagalvojus apie tai per kūną perbėgo šalti šiurpuliukai. Ethanas suprato, kad teks atsisveikinti su vos keliais likusiais artimais draugais, nes jis nenorėtų, kas šie matytų, kaip vaikinas keičiasi. Jis norėjo, kad jie prisimintų tokį, koks yra ir buvo, o ne toks kokiu taps būdamas su Klausu. Vaikinas nei nenorėjo galvoti apie darbus, kuriuos bus priverstas daryti Klauso paliepimu, nenorėjo galvoti apie pasekmes, kurios jį lydės po šio vaikino pasirinkimo. Bet blogos mintys ir vaizduotės kuriami vaizdiniai patys sruvo į jo mintis. Jaučiant, matant tuos vaizdinius, Ethaną apėmė dvejonės, ką jis daro, kodėl jis lenda rykliui į nasrus. Vilkolakio instinktai iškarto norėjo priešintis daromai įtakai, užkalbėjimui, bet per kelias sekundės jo kūnas atlėgo ir nenorėjo priešintis, gi jis viską daro dėl jos. Kaip bent sekundei jis leido sau pamiršti, kad viską ką čia daro yra dėl merginos, kurią norį išgelbėti, kuriai jaučia kažkokius keistus, bet stiprius jausmus. Ir tą momentą, jis prisiminė Christinos veidą, kai paskutinį kartą pažiūrėjo į ją, tai padėjo vaikinui galutinai pasiduoti ir nesipriešinti. Ethanas žinojo, kad Klausas laikysis savo žodžio, nors jis ir buvo manipuliuojantis šiknius, savo žodžio jis laikėsi, o tai buvo būtent to ko reikėjo Ethanui. Vos išgijusi Christina galės gyventi toliau, turės dar ilgai trunkančia amžinybę. ...Vykdyti viską, ką aš pasakysiu... būsi man ištikimas... sakysi vien tik tiesą... - skambūs žodžiai sruvo vaikinui į mintis, bėgant sekundėm jie vis atrodė tikresni, bei teisingi. Ethano mąstymas keitėsi, į Klausą pažvelgęs matė kitokį žmogų nei prieš tai. Atsidaro kažkoks jausmas, lyg pagarba, nenoras nieko slėpti, o tuo labiau meluoti. Pasiryžimas daryti to ko Klausas nori ir vykdyti jo paliepimus. Sustingęs ir tuščias akių žvilgsnis dingo vos mirktelėjus kelis kartus. Ethanui atrodė, kad niekas nepasikeitė, kad visada viskas taip ir buvo, lyg kitaip ir būti negalėtų, bet jis negalėjo neprisiminti kaip jis mąstė prieš kelias minutės, nes tai dingo, lyg niekada ir nebūtų egzistavę. Išgirdęs, kad Klausas vis dėl to leis atsisveikinti su Christina, jis pajautė jam padėką??? Apėmęs keistas jausmas greitai dingo, vaikinas žinojo, kad taip ir turi būti. Jis turi būti dėkingas už tokia akimirką. Šiltas, jaukus ir džiaugsmingas jausmas užplūdo Ethaną, vien stebint, kaip Klausas duoda savo kraujo merginai. Tas stebėjimas kaip vampyrė gyja, vertė jaustis jį geriau, tartum sunkus nešulys nusiristų nuo jo pečių, didelė našta dingtų. Vaikinas nesuprato, kodėl Christina nepastebimai norėjo priešintis, tiksliau suprato, bet nenorėjo pripažinti. Ethanas žinojo, kad joje yra kovotojos dvasia, kuri nenori pasiduoti, kuriai reikėjo kitokio išgyvenimo būdo, bet jam svarbiausia buvo, tai kad ji išgyvens. Jau sveika, bet dar nepilnai išgijusi Christina stovėjo priešais jį. Jam buvo gerą, vėl matyti tą pačią gyvybingą merginą, kurią sutiko miške, jam pavyko, jis ištaisė savo klaidą. Išgirdęs, kad mergina nori pasilikti vietoj jo, tik keistai pažiūrėjo į ją, tai nebuvo klaustinas klausymas, ir taip aišku, kad ji negali pasilikti čia, o tuo labiau su Klausu. Ethanas nenorėjo dėl to ginčytis, jam tiesiog vienareikšmiškai mintyse skambėjo ,,niekada". Todėl nieko nelaukęs, lėtais žingsniais nuėjo prie merginos, švelniai paėmė ją už rankų,- Eime, parvešiu tave namo,- tyliai, vos ne pašnypštomis tarė. Taip su Christina ir išėjo iš Klauso namų, pro tas pačias jo išspirtas duris, įsėdo į mašiną ir nuvažiavo link vampyrės namų. Tik šį kartą Ethanas žinojo, kad privalės grįžti į šios namus, negalės pasileisti mišku ir bėgti, nes dabar jis prižadėjo savo priklausomybę iš kurios kelio atgal nėra.

________________
 
When you fall in love -especially the first time- you may feel confused. Unlike feeling out of your mind, this kind of confusion includes being unsure about what's happening or if it's actually real. If you've never been in love, you may feel confused about the new emotions that love brings on.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 12, 2014 11:46 am

Taip,ištiesų Klauso tikslas buvo Ethanas ir šiuo metu jis gavo viską ką norėjo.Jam pasitaikė itin puiki proga, parodyti savo viršenybę, tai kodėl gi nepasinaudojus ja?Tiesa, Ethanas dabar jam nebuvo toks jau labai vertingas,tačiau turėti pašonėje sau ištikimą išties apsimoka, nes dabar tik visi ir taiko įdurti tau peilį į nugarą.Klausas turėjo begalės priešų, todėl jam reikėjo susirinkti  sąjungininkų, kurie padės jam tvarkytis su jo priešais...Aišku, hibridas ir pats lengvai galėjo susitvarkyti, tačiau jam reikėjo savų pašonėje tam ,kad savo rankose turėtų didesnę valdžią..Visam tame ir buvo esmė : reikia suburti kuo didesnę ištikimų pakalikų kariuomenę, tada ir valdžia pati savaime ateis tau  į rankas ir taip nereiks įdėti pernelyg didelių pastangų.Aišku,Klausui buvo nė motais, kad tą ištikimybę jis galėjo gauti tik tokiais būdais, nes jam visos priemonės vardan tikslo siekimo yra pateisinamos.Beto Klausas nepasitikėjo nė savo psties šešėliu, todėl pats geriausias būdas užsitikrinti žmogaus ištikimybę yra užkalbant jį.Tikriausiai ir pats Ethanas greitu metu supras,kad visa tai skirta ne tam ,kad jį pakankint,o priešingai : dirbti petys petin.Tokia ta hibrido logika, aišku ne daugeliui ją suprasti.Klausas buvo įsitikinęs,kad Ethanas tikrai nesigailės būdamas su juo ir priešingai, kuo toliau, tuo labiau įsitikins ,kad abiem jų sąjungą bus išties naudinga..Bet kuriuo atveju naudos kuo daugiau sieks išpešti Klausas, bet ir Ethanas neliks nuskriaustas.Sandėris yra sandėris ir dabar Ethanas buvo viso to sandėrio dalis.Christina viso labo buvo nereikšminga šachmatų figūra, galbūt pėstininkas, kuris pasipainiojo reikiamojo vietoje ir reikiamu laiku.Šiuo atveju žinant, koks nepalaužiamas yra Ethanas,vienintelis būdas užsitikrinti jo perėjimą Klauso pusėn yra toks..Meilė yra pati svarbiausia jėga, kuri ir priverčia elgtis taip kvailai ir paaukoti viską tik dėl vienos merginos.Klausas suprato ,kaip jautėsi  Ethanas,nes kažkada ir jis jautėsi panašiai arba manėsi jausiantis, tačiau visa tai greitai praėjo.Taigi dėl šitos paprustutės priežasties jis galėjo lengvai manipulioti įsimylėjelių porele, jei galima taip pavadinti.Nors matant tas kibirkštis jų akyse ir taip buvo aišku ,kaip yra, todėl hibridas ir perkando tai, ir taip galėjo gauti tai, ko norėjo.Juk lengviausia yra manipuliuoti per jausmus, taip perkandant savo priešininko silpniausias vietas...Klausas visa tai yra įvaldęs geriau nei kitas ir galbūt dėl šio manipuliatoriaus talento jis  visada yra visa galva aukščiau nei jo priešai.
Beto Christinos klausimas apie tai ,kas yra žema jį išties prajuokino.Nejau ji mano ,kad čia apskritai galioja kokios nors moralės normos? O gi viskas buvo priešingai , čia yra  sandėris ir tai moteriai jau verčiau nesikišus į tai ,nes jai pasikapstys per giliai gali smarkiai nudegti. - Sandėris yra sandėris,mieloji, aš viso labo pasiėmiau tai ,kas man teisėtai priklauso.Šiuo atveju Ethanas man bus kaip šio susitikimo trofėjus ir nebijok mudu būsim išties šauni komanda.. ,- pašaipiai ištarė ir savo pergalės atvejui įsipylė šiek tiek viskio.Kitos klausimo dalies jis apsimetė tarsi neišgirdąs, nes Christinos žodiai šiuo metu neturėjo jokios reikšmės.Sandėris įvyko ir tuo  kalba baigta, beto Christina turėtų netgi padėkoti Klausui, kad leido balandėliams paskutinį kartą pačiulbėti mėnesienos šviesoje.Po savo atsakymo Christinai, Klausas atsisuko į Ethaną tik tam ,kad įsitikintų ,jog užkalbėjimas buvo sėkimingas.Išties iš Ethano sumišusio žvilgsnio Klausas suprato,kad viskas įvyko sėkmingai ir kad vaikinas pagaliau perėjo jo valion,o jiems išėjus, hibridas nusišypsojo ir akimirką nulydėjęs juos žvilgsniu ,vėl užsivertė viskio stiklinę.Na, štai pagaliau ilgai laukta ramybė, o visai neseniai jiedu čia kėlė vėjus Mikaelsonų sverainėje.Tiesa,po viso šito namuose reikės tikrai gero remonto ir žinoma Ethanas bus už viską atsakingas.Juk nevalia ateiti į Klauso namus ir šitaip paprastai išspirti svetainės duris...Bet jau nesvarbu, nes Ethanas vistiek sutvarkys tai ką pridirbo.Klausui šiuo metu Christina ir Ethanas jau buvo menkas rūpestis.Jam dabar svarbiausia buvo susigražinti visą miestelio valdžią į savo rankas, o tokie menki reikalai kaip vilkolakis ir jo draugužė, hibrido nejaudino.Beto jis dabar ir elgėsi lyg niekur nieko nebūtų buvę: Klausas gėrė sau ramiausiai viskį židinio liepsnos apsuptyje ir žiūrėdamas į išspirtas  duris mąstė apie savo ateities planus, kurių jis turėjo išties daug.Visi tie jo planai buvo skirti susidoroti su jo priešais...Aišku anksčiau ar vėliau jis visus savo planus įgyvendins, tik pradžiai gerai reikėjo apmąstyti savo veiksmų strategiją, atstant Orleane tvarką, kokia ir turi būti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I wish I could say I felt guilty for what I did.
I don't.
avatar
Vardas : Ingrida

Parašiau : 5220

Meilės : 7385

Prisijungiau : 2013-06-08

Meilė : šipina Cethan <333

I wish I could say I felt guilty for what I did.I don't.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Št. 10 18, 2014 9:02 pm

Pykčio ir neapykantos iškreiptu veidu Christina žiūrėjo į Klausą. Turbūt daugelis, kurie nepažįsta Klauso, pamanytų, kad ji turi jausti Klausui dėkingumą už tai, kad jis ją išgydė. Tačiau toli gražu dėkingumo jam ne jautė, tik neapykantą, kuri su kiekviena akimirka vis augo. Ji nejautė jam dėkingumo, tik ne tuomet, kai pati kuri mokėti tokią didžiulę kainą už tai, kad gyventų.  Nenorėjo, kad Ethanas liktų čia, dėl jos, ne dėl ko nors kito, bet būtent dėl jos kaltės. Ta kaltė vertė ją jaustis dar siaubingiau. Ji dar labiau negu ankščiau nekentė to kas iš tikro yra. Verčiau jau būtų Klausas nesutikęs su Ethano siūlymu ir verčiau ji būtų mirusi, negu leistų Ethanui kvailai aukotis dėl jos. Bet jeigu ji ir būtų mirusi šiame kambaryje, kažin ar pats Ethanas būtų išėjęs iš šio namo gyvas, net ir kvailam būtų aišku, kad juos abu kažkada siejo praeitis ir tai merginą labiausiai neramino. Vos apie tai pagalvojus per merginos kūną perėjo šiurpuliukai. Dabar mažiausiai norėjo apie tai galvoti. Tačiau dabar ji nelabai ką ir galėjo pakeisti. Nebent stotų Ethano vieton, kas mažai tikėtina, kad Klausas sutiks su šiomis merginos sąlygomis. Vis dėl to per ganėtinai trumpą laiką, maždaug per penkiolika minučių Christina suprato kas per vienas Klausas yra. Reikėjo vos penkiolika minučių, kad imtų stipriai nekęsti šio vaikino. Ir tik tiek mažai užteko laiko, kad pajustų norą atimti tai kas jam brangu, sugniuždyti, palaužti, norėjo matyti jį kenčiantį. Jautė norą būti aukščiau už jį... Ir galiausiai rasti būdą ir jį nužudyti. Kas šiuo atveju Christinai atrodė neįmanoma. Ir ne todėl, kad jai neužtektų drąsos to padaryti. Ji žinojo, kad jį nužudžiusi ne daug kas pasikeistų. Žinoma Ethanas būtų laisvas ir būtų laisvas ne tik nuo pačio Klauso, bet ir nuo jo užkalbėjimo, turėtų laisvą valią ir galėtų pats priimti sprendimus ir būtent dėl to Christina galėjo kurti planus apie Klauso gyvybės atėmimą. Tačiau visą likusią amžinybę kankintų sąžinės graužatis, kad gal būt kažkas neteko artimo žmogaus... lygiai taip pat, kaip ir neteko ji. Šitą jausmą ji kuo puikiausiai pažinojo. Būtent tai stabdė merginą šiuo metu imtis drastiškų priemonių. Tačiau tai nereiškė, kad ji negali to padaryti tuo momentu, kada Klausas to mažiausiai tikėsis. Gal būt yra padariusi per daug klaidų ir šį kartą dalis jos, kuri troško apsisaugoti, jai paprasčiausiai neleido dabar pat užpulti Klauso. Tuo labiau kai žinojo, kad užkalbėtas Ethanas jam padės, o būtent jo mergina sužeisti nenorėjo.  „Tu rimtai tikiesi, kad taip paprastai pasiduosiu?“ Klausui prabilus merginos galvoje nuskambėjo šie žodžiai, tačiau jie liko tik mintyse, taip ir neištarti. Nenorėjo sukelti Klausui įtarimo. To jai reikėjo mažiausiai. Netikėtumas- dabar tik jis galėjo būti didžiausiai merginos privalumas. Ir būtent tuo dabar ji galėjo naudotis. Tik tuomet kai Ethanas paėmė jos rankas, Christina pasuko savo žvilgsnį į jį. Vis dėl to dar ji turi progą perkalbėti Ethaną. Nors ir veikė Klauso užkalbėjimas, kažkodėl  ji manė priversiantį Ethaną negrįžti atgal, tačiau dalis merginos žinojo, kad tai neįmanoma. Todėl Ethanui pradėjus vesti ją link išėjimo ji nesipriešino ir nesiginčijo. Nes jautė, kad vis dar turi progą šį tą pakeisti. O jei ne, ji turės imtis kitų priemonių.  Ji norėjo atsiimti, tai, kas priklausė jai. Ir tik šiuo atveju ji galėjo elgtis per daug savanaudiškai. Įsėdusi į automobilį ir žiūrėdama į tą namą iš kurio išėjo Christina kūrė planus, tobulino juos, nežinojo nuo ko jai geriausiai pradėti. Tačiau žinojo tik vieną, kad visko negali taip paprastai palikti.

________________

«I'm bad behavior but I do it in the best way, I'll be the watcher of the eternal flame, I'll be the guard dog of all your fever dreams. I am the sand in the bottom half of the hourglass I try to picture me without you but I can't 'Cause we could be immortals Just not for long And live with me forever now, Pull the blackout curtains down, Just not for long.»
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://heartofdarkness.forumlt.com
Svečias
Svečias
avatar

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 04 19, 2015 5:41 pm

Iš ties, dabartinė situacija buvo ganėtinai įtempta, dėl vestuvių su nemylinu vyru, viso to neaiškaus romano su Elijah, ir žinoma, nepanirškime pakvaišusios tetulės Dahlios, kuri kėsinasi į Heilės pirmagimę. Nenuostabu, kad hibridė nerado sau vietos, vaikščiojo iš kampo į kampą, kol galiausiai pasiekė svetainę. Nenuostabu, kad čia buvo tuščia, neskaitant keletos vilkolakių, saugančių kiekvieną namo kampelį. Heilė priėjo prie Klauso baro, ir nesidrovėdama įsipylė jo geriausio burbono, kiek nervams nuraminti. Atsigėrusi tų velnio lašų, moteris nenustojo blaškytis, tai ji trypčiojo vietoje, tai vaikščiojo pirmyn atgal, įtempusi savo klausą, lyg kažkas baisaus tuoj turėtų nutikti.
Atgal į viršų Go down
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 04 19, 2015 6:10 pm

Po pastarųjų įvykių Niklausas nerado sau vietos.Jo galvoje kirbėjo begalės minčių,o visos jos buvo susijusios su savo dukters apsaugojimu.Netikėtai grįžusi jo motinos sesuo ,apvertė aukštyn kojom viską ir dabar jam reikėjo kurti planus kaip atsikratyti jos...Nuolatos jo kelyje atsiranda begalės kliūčių ir vos pašalina vieną kliūtį, vietoj jos atsiranda kita.Niklausui ištiesų nepatiko ,kad jo dukra nuolatos buvo persekiojama, jis norėjo ,kad šitas miestelis būtų saugus  jo dukrai  ,todėl šitam tikslui įgyvendinti jam reikėjo atsikratyti pagrinde kliūtimi ,kuri turėjo vardą Dahlia.Bet kol Hope buvo jo stebima ir prižiūrima,hibridas buvo tikras,kad jai nieko nenutiks.Tik jis vienas žino kaip apsaugoti savo dukterį ir tam jis skiria visą savo laiką.Hope vienintelis dalykas,kuris ištiesų rūpėjo Klausui ,todėl visą laiką jis negalėjo galvoti apie nieką kitą,o tik apie ją.Kadangi jam reikėjo vietos,kur galėų pabūti su savo minčių srautu, hibridas pasirinko namus.Jis tikėjosi,kad namuose tikrai nieko nebus ,todėl jis galės laisvai pabūti vienas.Vos įkėlęs koją į svetainę suprato,kad labai apsiriko.Svetainėje jau buvo Heilė,kuri panašu, mėgavosi tuštindama Klauso burbono atsargas.Ją pamatęs Klausas ironiškai nusišypsojo ir nieko nesakęs nuėjo prie to pačio baro ,kur stovėjo Heilė, atsidaręs dureles pasiėmė butelį viskio ir nuėjęs toliau nuo Heilės,atsisėdo į krėslą priešais židinį.
- Stebiuosi tave čia matydamas ,Heile..Na, pati žinai, turėtum dabar būti su savo vyru... ,- tokią kandžią repliką metė kreivai šyptelėdamas Heilei ir netrukus  atsigėrė iš butelio.Žvilgtelėjęs į židinį kiek susimąstė ,laikydamas rankose butelį.Tokia įvykių tekmės eiga ,hibridui toli gražu nepatiko ir jam nedelsiant reikėjo visa tai išspręsti..Jis negalėjo pakęsti minties,kad Hope dabar pavojuje.Nors belieka tikėtis,kad viskas greitai išsispręs,o Klausas tuo net neabejojo, nes kažkodėl buvo labai užtikrintas savimi.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 04 20, 2015 11:09 am

Nežinia ką šiame miestelyje darė Caroline.Šimtai nužudytų kūnų,avarijos,dingę žmonės - tai buvo jos darbas.O kodėl būtent blondinė atvyko po Mistiškių čia?Vienas atsakymas - Klausas.Jai jo trauko jau senai,todėl tik radusi galimybę,atsibeldė čia.Pasiklausiusi pas vilkus,kur randasi pats bjauriausias čiūvas pasaulyje,visi parodė į Mikaelson'ų namų,todėl nusukusi vyriškiams galvas,Caroline patraukė būtent ten kur jai ir reikėjo.Apėjusi aplinkui namą,viename kamberyje pastebėjo savo pamestinuką.Nieko nelaukdama,be leidimo atsidūrė ant karališkos sofos.Šypsodamasi stebėjo hibridą,o tada pasuko akutes į Heilę,-o,sveikute.Nežinojau,kad vis dar gyveni su juo,-apdovanojusi merginą šypseną,blondinė pasuko veiduką į Niką,- sveikas brangusis,kaip gyveni?,-paklapsėjusi akutėmis,mergina pridėjo pirštą prie savųjų lūpų,-o tu vis dar toks pats seksualus,kaip ir prieš tai,-kiek gundančiu balsu šyptelėjusi atsistojo ir pradėjo klaidžioti po svetainę,-kodėl neskambinai,nerašei?Negi manei,kad nepasiilgau tavęs,zuikeli?,-apsisuko į hibridą ir atsirėmusi į stalą vidury svetainės žvelgė į jį su plačia šypsena
Atgal į viršų Go down
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 04 21, 2015 5:45 pm

Kol laukė Heilės atsakymo,Niklausas tiesiog užsisvajojęs stebėjo židinį ,o rankoje laikė butelį.Jis  buvo paskendęs savo apmąstymuose ir net neišgirdo besiartinančios link jo namų blondinės žingsnių.Nežinia kokiu būdu ir kaip čia atsirado Karo ,tačiau Klausui tai tikrai buvo netikėta.Į Karo kalbas,Nikas atsakė neiškart, nes pamanė,jog pasamonė jam krečia pokštus.Nusisukęs nuo židinio ,Klausas pagaliau pažvelgė į blondinę lyg niekur nieko įsitaisiusią jo namų svetainėje.Hibridas nesuprato kokio galo ji čia atsibastė, tačiau veide iškart atsirado gana šilta šypsena, ypač prisiminus jų paskutinį susitikimą..Metęs žvilgsnį į Heilę,Klausas vėl apsistojo ties Karo akimis.Dar spėjo nužvelgti ją nuo galvos iki kojų ir tuo pat metu ištyrinėti jos moteriškas formas.
-Lav, labai malonu ,kad sugalvojai mane aplankyti ,bet žinai būtų buvę geriau man pranešti.. ,- vyptelėjo nusukęs žvilgsnį nuo Karo ir nuignoruodamas visas jos kalbas apie tai ,koks Nikas šiandien seksualus ir panašiai. -Nemėgstu sulaukti netikėtų svečių ypač dabar... ,- burbtelėjo sau po nosim ir netikėtai padaręs trumputę tylos pauzę susimąstė.Nors netrukus vėl tęsęs ir pradėjęs kalbėti jis pakėlė žvilgsnį į Karo: - Bet aišku tu visuomet čia laukiama..Tik kitą kartą norėčiau susitikti kur kas nuošalesnėje vietoje ,- ironiškai pasakė, nes ištiesų jam nelabai patiko ,jog Karo dabar jo namuose ir sužinos apie visus jo reikalus ,ko Klausas dabar jai neketino pasakoti ,nes buvo tam nenusiteikęs.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 04 21, 2015 6:08 pm

Blondinė tik klapsėjo akutėmis stebėdama hibridą,-visgi tikrai žiauriai seksualus,-prikandusi lūpą nužvelgė vyrą nuo galvos iki kojų.Tada Caroline pasisuko į užmigusią Heilę,- na,su juo lovoje tau pasisėkė labiau,nes jei tu čia gyveni,reiškia kažką pridirbai,bet manau,kad su manimi jam buvo geriausiai,-žaibišku greičiu atsidūriusi prie Klauso,blondinė įkvėpė jo aromatą ir atsistojusi ant pirštų galiukų,priartėjo prie jo veido,-žinau,kad norėtum pakartoti.Dėl to aš čia ir atvykau,-pažvelgusi jam į lūpas jau artėjo prie jų,bet mergiotė vėl atsidūrė prie stalo,-maniau,jog jei tu senas,tai bent tavo namai bus nauji,o čia.Fui Klausai,neturi jokio skonio,-vis dairydamasi apžiūrinėjo svetainę,o tada atsisėdusi ant stalo,užsimėtė koją ant kojos ir kiek apnuogino savo šlaunį,-o čia daugiau berniukų jokių nėra?Man taip nuobodu ir liūdna,kad dabar su mielu noru pažaisčiau su kuo nors,-pakilnojusi antakius,mergina prisimerkė ir įsiklausiusi į aplinką ieškojo sau naujos aukos,-kas per Hope?Kodėl čia pilna vilkų?Ar tu man juos paruošei,kad turėčiau kuo užsiimti,brangusis?,-atsimerkusi su šypsena pažvelgė į Niką
Atgal į viršų Go down
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 04 21, 2015 6:55 pm

Hibridas nesuprato kokio galo čia Karolina atsibastė.Jis apskritai nesitikėjo ,kad ji kada nors atsibeles į Orleaną,nes kiek tik jis pamena ,ji vengė jo.Nejau per tą laiką kažkas pasikeitė? Klausas buvo linkęs abejoti.Jai pradėjus kalbėti ,Klausas nusijuokė:
-Caroline ,nesuprantu kas tau atsitiko, bet galiu garantuoti : čia atvykai tikrai ne dėl to ,- ironiškai nusišypsojo ,nes apskritai nėra toks idiotas ir supranta, jog Karo požiūris į jį tikrai negalėjo pasikeisti per tokį trumpą laiką.- Nesuprantu ko tau reikia, bet norėčiau išgirsti ...,- vyptelėjo nežymiai ir vėl pagėrė iš butelio ,o jai priartėjus Klausas primerkė akis ,tačiau netrukus jai nutolus js vėl paėmė butelį į rankas.
Jai sukritikavus interjerą ir paminėjus kitus berniokus Klausas nieko neatsakė ,o  vos tik blondinei paklausus apie Hope, šis išdidžiai nusišypsojo.
-Ji mano dukra,  ,tiksliau mūsų dukra ,- prisiminęs Heilę pasakė, nes  ji kaip ir buvo viso šito cirko dalyvė.- O veiklos gali pati susirasti lav, šitam mieste jos pilna ,,- ironiškai nusišypsojo ,turėdamas omenyje, kad čia dažnai buvo galima pamatyti medžiojanį vampyrą,todėl  galima sakyti: ,,medžioklės sezonas atidarytas''.Karo tikrai nenuobodžiaus ir jeigu to čia ji atvyko tai Klausas ''nuoširdžiai '' džiaugėsi ,galėdamas jai ale pagelbėti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 04 21, 2015 7:13 pm

Blondinė jau žiojosi kažką sakyti,bet išgirdusi žodį dukra,sučiaupė lūpas.Klapsėdama savo ilgomis blakstienomis,mergina tik žiūrėjo į hibridą.Jos pozą rodė tik tai,jog ji pasiruošusi pulti.Praėjus kelioms akimirkoms,Caroline pasuko veidą į Heilę ir pakreipė galvą,-tai kaip suprantu,pirmiau permiegojai su ja,o tada su manimi.Žinai,esi pats tikriausias mulkis , Klausai..,-nutilusi blondinė nušoko nuo stalo ir atsitiesė.O tada plačiai nusišypsojusi vėl pažvelgė į hibridą,-bet man tas pats.Aš tave mylėjau,ruošiausi atvykti pas tave.Norėjau praleisti visą amžinybę su tavimi,bet kaip matau,tau patinka tik vienos nakties nuotykiai,-pažvelgė į Niko ranką,ant kurios nebuvo jokio vestuvinio žiedo.Vis dar šypsodamasi mergina paėmė nuo stalo butelį ir jį apžiūrėjo,-Hope.Tai dabar ji svarbiausia.Gaila.Neturėsi laiko apsaugoti savo miestelio nuo serijinio žudiko,-trūktelėjusi petukais metė tą butelį į Klausą,o tada vėl pagriebė kitą,-dabar nenorėsi būti su manimi nuošalesnėje vietelėje,nes mintyse tu vistiek galvosi apie ją,-apsisukusi kūnu į vyrą,pradėjo sukioti tarp delnų gėrimą,-bet man tas pats.Juk dėl to atjungiau jausmus,kad man nieko nerūpėtų.Bet žinok brangusis,atsisakai tikrai audringos nakties,-mirktelėjusi jam užtaisė butelį tiesiai į Heilę
Atgal į viršų Go down
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
avatar
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Tr. 04 22, 2015 6:47 pm

Klausas nemanė,kad žinia apie Hope kažkaip paveiks Karoliną.Jis tai ramiausiai pasakė,nes nemanė reikalo slėpti ,vistiek ji anksčiau ar vėliau sužinos.Išgirdęs jos žodžius apie tai ,kad yra tikras mulkis ,Klausas pradėjo juoktis ,nes žinoma Karolinos žodžiai buvo tikrai ne į temą.
- Caroline, puikiai žinai ,jog visada troškau ,jog atvyktum į Naująjį Orleaną,o dabar tu čia ir aš tikrai nesuprantu tavo atvykimo priežasties,taigi labai norėčiau ,kad paaiškintum ją ,- pasakė taip ,lyg nebūtų girdėjęs jos žodžių.Žinoma ,nežymiai vyptelėjo juos išgirdęs,nes jam nepatiko tiai ,ką ji sakė, tačiau per ne lyg komentuoti to neketino.- Nesuprantu kas ne taip ,lav...Mano dukra visada buvo ir bus man svarbiausia,ką tuo apskritai norėjai pasakyti? ,- kilstelėjo antakius nesuprasdamas nė vieno jos žodžio ,o kai ji pradėjo svaidytis buteliais ,šis žinoma išvengė jų ir pakilęs nuo sofos prišoko prie Caro hibridišku greičiu ir pristūmė ją prie sienos:
-Jei jau esi čia tai gal malonėtum elgtis gražiai, lav, nenoriu čia bereikalingo triukšmo ,- ironiškai pasakė jai visdar laikydamas ją už pečių ir atėmęs iš jos rankų gėrimą,pastatė ant stalo.Tada kiek atsitraukęs šyptelėjo Karo, nuėjęs prie sofos pasiėmė savo butelį ir vėl įbrukęs į rankas Karo taurę ,stuktelėjo su ja . - Už tavo atvykimą į šį miestelį, mieloji ..,- vyptelėjo ir nuėjęs tolėliau nuo Karo užsivertė butelį lyg niekur nieko.Aišku ,šitas cirkas buvo tikrai juokingas, bet iš esmės juk smagu..Visgi daugiau veiksmo ir šiaip Nikas visada atsiduria visų veiksmų centre tai akivaizdu,kad jam niekada netenka nuobodžiauti.


Paskutinį kartą redagavo Niklaus Mikaelson, Tr. 04 22, 2015 6:57 pm. Redaguota 2 kartus(ų)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content

RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   

Atgal į viršų Go down
 
Svetainė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next
 Similar topics
-
» didžioji svetainė
» SVETAINĖS PATALPA
» DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ
» DIDŽIOJI SVETAINĖ
» Svetainė

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Heart of Darkness :: Mikaelsonų namas-
Pereiti į: