rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 virtuvė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
If you're going through hell keep going...
Vardas : Kice Erikuce

Parašiau : 231

Meilės : 25

Prisijungiau : 2014-03-16

Meilė : kol kas labai protinga ir neįsivėlus į tuščius meilės reikalus.

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: virtuvė   Sk. 05 18, 2014 12:53 pm

..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 158

Meilės : 70

Prisijungiau : 2014-09-12

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Sk. 10 26, 2014 2:14 pm

Visą kelią iki Naujojo Orleano Hope buvo sučiaupusi lūpas ir šias kiek papūtusi, o širdutė daužėsi jos mažoje krūtinėje nuo kiekvienos minties, kad pagaliau ji keliauja į savo namus - ten, kur visuomet ir buvo jos vieta, bei pagaliau pamatys tėvelį. Visgi net ir tokios malonios ir daug žadančios mintys Viltės ūpū nepakėlė tiek, kad veide atsirastų jai būdinga plati šypsena, mat visą laiką mergaitė dvejojo kokia ji pasirodys tėveliui, o galbūt šis jos visai nemylės? Daugybė minčių sukosi šviesiaplaukės galvelėje ir ši visai nesuprato koks pavojus ją nuolatos vejasi, tempia su savimi it grandines pririštas prie kojyčių ir vargu ar kada nors Hope bus laisva nuo savo priešų, kuriuos "užsitarnavo" dar nė negimusi. Viltei nerūpėjo saugumas, nerūpėjo, kad pikti dėdės ar tetos nori ją nuskriausti, mat visada šalia savęs turėjo tetą Beks, kuria besąlygiškai pasitikėjo ir pačia nuoširdžiausia ir tyriausia vaikiška meile mylėjo. Žinoma ji niekuomet negalėjo atstoti Hope šeimos, bet tai buvo bent šis tas, kas vis dėl to žadinojo mažojoje tik gėri ir neleido kėrotis blogiems jausmams. Hope žinojo, kad ji kitokia - ypatinga, bet tuo pačiu galinti būti pavojinga visiems kitiems, net jei ir yra tokia maža, todėl niekuomet nerodydavo ilčių prie pašalinių ir mandagiai elgdavosi.
Automobiliui sustojus Hope be žodžių išlipo palaukusi kol teta atidarys jai dureles. Buvo ir kiek baugu, bet labiausiai nekantravo, tad prikandusi apatinę lūpą gniaužė kumštukus norėdama suvaldyti visą mažame kūnelyje tvyrojųsi jaudulį. Šioms įėjus į vidų Hope nešaukė "tėti". Daug apie tėvelį girdėjo, ypač kai teta Beks pasakodavo istoriją apie Hope atsiradimą ir vadino tėvelį karaliumi, tad šiek tiek prisibijodama net jei ir norėjosi papraščiausiai būt apkabintai ar bent pagaliau pamatyt - mergaitė elgėsi deramai. Nebambėdama ši nusekė paskui tetą į virtuvę. Buvo ištroškusi ir kelis kart linktelėjusi ir pritarusi, kad niekur iš čia neis, kol teta Beks jos nepakvies, šviesiaplaukei išėjus siekė stiklinės, bet teko pasilipėti ant kėdės. Nulipusi ir gniauždama stiklinę rankutėsi pasistiebė, kad galėtų prisileisti vandens.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Sk. 10 26, 2014 3:11 pm

Ištiesų tai Klausas nesuprato, kodėl Rebeka būtent dabar sugalvojo atvešti jo dukrą į miestelį.Visų pirma miestelyje dar nebuvo saugu,o Beka taip ir neapaiškino Klausui visų smulkmenų ir dėl to jis buvo šiek tiek užsirūstinęs ant jos.Žinoma, jis tikėjosi išgirsti visus atsakymus vos tik nukelias į namus ,todėl neilgai trukus jis atsidūrė Mikaelsonų namų kieme  galvodamas ,kad ras Rebeką ir galės su ja pasikalbėti.Klausas nė už ką nebūtų tikėjąsis, kad namuose sutiks Hope,mat galvojo ,kad Rebeka ją laiko kažkokioje saugioje vietoje ir kad ji nesugalvos atsitempti dukros į namus i pasirodo šis klydo, nes vos tik užėjo į virtuvę jis išvydo mažą mergaitę.Vos tik ją pamatė,Klauso viduje tarytum kažkas apsivertė ar sukirbėjo, galbūt kažkur giliai viduje slėpti jausmai.Hibridas ne visada moka juos išreikšti, visada mylėjo savaip savo brolius, jaunesniąją seserį,tik žinoma jie to nevertino ,na o dabar...Virtuvėje buvo jo paties dukra ir Klausas ją pamatęs tarytum žodžių pristigo.Jis nesuprato ką po galais Rebeka sau galvoja palikdama dukrą namuose ir aišku ji turės jam pasiaiškinti ,tačiau buvo kaip buvo ir Hope vėl yra su juo.Ta pati Hope,kuri vėl turėjo sugrįšti į jo glėbį, tai tas pats jo vilties spindulys, dėl kurio jis šitaip stengiasi,dėl kurio jis yra pasiryžęs viskam...O jau tokia paaugus buvo nuo pastarojo karto, kai Klausas ją matė,na o štai dabar,kai jis ją mato, hibridas tarytum pristigo žodžių.Jis visą laiką stebėjo ją ir po truputį jo veide atsirado kažkas panašus į šypseną, po truputį Klauso veidą atpalaidavo ta nuostaba dėl kurios jis negalėjo ištarti nė žodžio. Atsirėmęs į sieną,Klausas stebėjo kaip mažoji pilasi vandens ir kažkaip jis nenorėjo trukdyti jai ar kažko sakyti..Išvis dabar buvo tokia akimirka, kuri buvo sunkiai išreiškiama žodžiais.Tikriausiai mažoji Mikaelson nelabai tai suprato, tačiau Klausas dabar jautėsi taip, kaip dar niekad nebuvo jautęsis ir viduje tarytum grūmėsi su sunkiai išreiškiamais jausmais, nes jo dukra buvo šalia....Nežinia ko Beka siekė ,palikdama dukrą čia, tačiau Klausui patiko matyti mažąją po šitiek laiko ,todėl jis stebėjo ją ir mėgavosi šią akimirką.Jam tik buvo keista ,kad Heilės nėra šalia, tačiau jis džiaugėsi savo akimirka su dukra po šitiek ilgo laiko, nors dabar ir nebuvo pats tinkamiausias metas jai pasirodyti.Visgi nusprendęs ,kad reiktų pasiteirauti mažosios apie tetulę Beksę, Klausas priėjo prie dukros ,kai šioji pasistiebusi pylėsi vandens ir žvilgtelėjo į tą jos mažą rankytę ir joje laikomą stiklinę.
-Sveikutė...,- ištarė tokiu labai mielu tonu, visai kitokiu nei įprastai ir nusišypsojo dukrai.Klausas dabar atrodė visai kitoks, toks netgi žmogiškas, tik vienintelė dukra sugebėjo prišaukti tokią jo būseną..Na, ko norėt, dukra jam pats svarbiausias dalykas šioje žemėje.  - Gal reikia pagalbos? ,- dar paklausė, tikėdamasis ,kad mažoji supras,kas jis toks..Įdomu ar Rebeka Vilčiai rodė jo tėvų nuotraukas, na jei rodė, tai tikriausiai ji suprato ,kad prieš ją tėtukas stovi ,na o jei ne, tai tikriausiai ir taip supras jį išvydusi.Na,o pačiam Klausui nereikėjo nė sakyti ir taip aišku buvo ,kad čia jo dukra stovi, nes iš akių jis matė,jog į jo panašios ir šiaip buvo galima tikėtis.Žinoma, po viso šito Vilčiai reiks vėl surasti saugią vietą,nes akivaizdu,kad ji Orleane pasilikti negali, nes čia dar nebuvo pakankamai saugu o Klausas tikrai nenorėjo rizikuoti savo dukros gyvybe..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 158

Meilės : 70

Prisijungiau : 2014-09-12

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Sk. 10 26, 2014 3:55 pm

Hope niekada nesupras ką jautė jos tėvai, tokią mažytę išsiųsdami toliau ir mėgindami taip apsaugoti. Mergytė per visą tą laiką nebuvo patyrusi blogio, visos jos pabaigos ir monstrai - slėpėsi po lova, o dieną tiesiog pradingdavo. Viskas ką ji jausdavo, tai ilgesys kažko, ko niekuomet neturėjo ir glausdama delniukus prie lango kone kiekvieną dieną tikėjosi, kad pagaliau galės būtų su mamyte ir tetuku, net jei kiekvieną rytą ir iš svajonių pažadindavo tetos balsas bei arbatos puodelis. Hope kiek tik jos vaikiškas požiūris leido, vertino tai ką turėjo, bet visuomet norėjo daugiau, norėjo didelės šeimos, o skausmas kasnakt drąskydavo mažosios širdelę. Viltė nemažai girdėjo apie savo tėvelius, žinojo daugybę dalykų bent jau iš gražiosios pusės, juk niekas mažylei baisių dalykų nepasakojo. Hope niekuomet negalėjo suprasti kodėl kas nors norėtų ją nuskriausti, juk pasauliui ji nepadarė nieko. Na žinoma buvo kelis kartus atsitiktinai apkandžiojusi bendraamžius, bet šie per daug nenukentėjo, o mergytė manė išmokusi susivaldyti ir dantukų viešai nerodyti. Nors kita vertus Viltė visuomet jautėsi saugi ir papraščiausiai negalėjo suvokti, kad gali būti kitaip, kad pasaulis nėra tokia šilta, jauki ir draugiška vieta, ypač tokiai ypatingai mergytei kaip ji. Hope atsidūrė viso karo centre turėdama tiek karališką vilkų linijos kraują iš abiejų tėvelių, tiek nuo pat gimimo vampyrišką pusę, o kitos mergaitės galios ir gebėjimai buvo dar nė neatskleisti, bet ir tos mažos dalelės to ką turėjo pakako, kad taptų visų labiausiai medžiojamu vaiku Naujajame Orleane, o galbūt net visame pasaulyje, mat niekuomet niekas negimė toks kaip Hope.
Viltė akimirką sukluso tik per itin sudėtingas pastangas įsipilti vandens nepastebėdama, kad kažkas yra kambaryje be jos. Bet dabar Mikaelson galėjo jausti, o mažyčiai pirštukai vis dar gniaužė stiklinę. Giliai įkvėpusi mergytė pravėrė lūpas ir švelnus vyriškas balsas užuot nuraminęs mergaitę išgąsdino, o ši iš rankų paleido stiklinę, kuri laimei nedužo. Šiek tiek atsitraukusi, bet vis dar stovėdama priešais Klaus Viltė pasivalė delniukus į drabužėlius.
- Atsiprašau, - sumurmėjo išplėstomis akimis žiūrėdama į vyrą priešais. Hope kuo puikiausiai suprato kas jis, bet ko gero niekas negalėjo paruošti mergaitės susidūrimui su tėčiu, ypač tokiu netikėtu metu, tad nenuostabu, kad Viltės drąsa išgaravo, o didelės mėlynos akys žvelgė į tėtį su pagarbia baime. Ne - Mikaelson jo nebijojo, bet žavėjosi tiek, kad buvo sunku savo svajones ir viltis palyginti su realybe. Hope nenorėjo atstumti tėčio, bet negalėjo ir pulti į šio glėbį jo visai nepažinodama. Nežinodama ką turėtų išlementi Hope nusišypsojo vis dar sutrikusi ir galiausiai tiesiog kiek pasimaivydama nusibraukė kirpčiukus nuo akių. - Teta Beks liepė man palaukti čia ir...
Hope akimirkai nutilo susigėdusi, kad pamiršo visas geras manieras ir tai ko mokė teta ir užuot pasisveikinusi ėmė čiauškėti, tad vėl kiek suglumusi nudelbė akis žemyn, batuku kiek pamindžiukavo batuko priekiu braukydama per grindis, kol galiausiai vėl pakėlė akis į Klausą ir išpyškino:
- Aš žinau, kad tu mano tėvelis ir išsiuntei mane toli toli.
Nė nepagalvojusi mažylė leptelėjo tai, kas jau ne vieną dieną jos galvelėje sukosi. Hope turėjo daugybę klausimų, tad vanduo mergytei dabar mažiausiai rūpėjo.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Sk. 10 26, 2014 4:21 pm

Elementaru ,kad Hope jautėsi su savo tėvais kaip su nepažįstamais ,nes visą laiką augo be jų, vaiko dėl to nereiktų kaltinti.Šiaip ar taip tas jos pasirodymas dabar buvo nereikalingas,tačiau ta trumputė akimirka, kai Klausas galėjo pabūti su ja, jį giliai viduje išties džiugino...Klausas nujautė,kad Rebeka bus papasakojus Vilčiai apie jį ir jis visiškai pasitikėjo savo sese, nes žinojo ,kad Rebeka tikrai nenuvils jo,nors kita vertus jis visdar jautė nedidelį pyktį ant savo sersers, nes ši atsivežė  Hope  į miestelį, kuris jai visdar nebuvo saugus.Kas be ko mažoji neturėjo jokio supratimo apie dėdės ir tetas,kurios nori jai pikta ir apie tai, kiek mamytei su tėtuku kainavo visas šitas išsiuntimas...Žinoma, Heilė visą tą išsiuntimą sunkiai pernešė,Klausas taip pat, nors daugelis ištiesų manė priešingai, nes šitas hibridas ne visada sugeba deramai išreikšti savo jausmus..Ir dabar jis giliai viduje tarytum grūmėsi su sunkiai išreiškiamais jausmais ,tačiau iš pačio Klauso negalėjai pasakyti, kad jis visa tai jaučia..Hibridą buvo sunku suprasti ,todėl jis yra toks ,koks yra, na o dabar buvo visai kita akimirka ir Klausas jautė, kad žodžiai čia per daug nereikalingi ,tačiau mažąjoji pasirodo manė priešingai.Jis matė,kaip Mikaelson žiūri į jį tokiu sutrikusiu žvilgsniu ir ji atrodė šiek tiek pasimetus, o Klausas tuo tarpu jautėsi visai kitaip nei ji, aišku Hope buvo mažas vaikas ,o tai yra suprantama.- Mieloji, o kur yra teta Rebeka? Ir kodėl ji tave paliko čia? ,- šyptelėjęs taip visai mielai paklausė Hope bene rūpėjusių klausimų jam šiuo metu,o kai išgirdo paskutinį apie tai ,kad Klausas ją išsiuntė labai labai toli, hibridas akimriką nusisuko nuo jos, nes pradėjo galvoti kaip čia vaikui viską paaiškinti,nes akivaizdu ,kad ji buvo per maža tam ,kad suprastų tokius dalykus. - Hope, paklausyk manęs...Galbūt tu nesuprasi ,tačiau tavo mamai ir man reikėjo tave išsiusti tavo pačios labui,- tarė ir pritūpęs prie jos pasižiūrėjo vaikui į akis ir jose išvydo savąsias , nes tk iš jos akių suprato ,kad tai jo Viltis. Tada netikėtai jis paėmė dukros rankutes į savo delną ir vėl ištarė : - Viskas tik tavo pačios labui ,- dar pakartojo ir negaėdamas atlaikyti tų nekaltų dukrelės akučių ir žvilgsnio paleido jos rankas ir vėl atsistojo ,belaukdamas Rebekos.Žinoma, jis dabar nepasakė Hope ,kad ir dabar nori ją išsiusti, nes jai čia ne vieta, bent jau kolkas, kol miestelyje taip nesaugu...Galbūt Hope nesupras tai ką jis bandė jai pasakyti ,tačiau Klausas kaip galėdamas jai viską paaiškino..Galbūt kai paaugs Hope supras tam tikrus dalykus ,kurių nesuprato dabar, na o kolkas ji tėra maža mergaitė ,kuriai dėl nieko nereiktų kvaršinti galvos..Klausas tenorėjo ,kad jo dukra turėtų saugius namus ir kad galėtų džiaugtis tokia vaikyste, kurios niekada neturėjo jis..Būtent dėl to Klausas ir susitelkė ties dukra, nes jis norėjo būti jai kitoks tėvas, ne toks ,koks jam buvo Maiklas ir kuris šitaip prisidėjo prie tokios Klauso asmenybės pusės,kokia yra dabar.Kad ir  kaip ten bebūtų šitas mažas vilties spindulėlis Klausui yra ir bus svarbiausias dalykas žemėje, todėl jis ir patikėjo tam žmogui kuriuo jis pasitiki labiausiai ir kuris jo niekada nenuvils ,t.y jo sesei Rebekai.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 158

Meilės : 70

Prisijungiau : 2014-09-12

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Sk. 10 26, 2014 5:05 pm

Hope vargu ar galėjo suprasti visą situacijos sudėtingumą ir tai, kad jos buvimas čia gali kainuoti išties daug, juk vos pasklidus gandui, kad mažoji Mikaelson gyva ir sveika ir anaiptol nežuvo, kaip visi teigė, atsirastų gana ilgas sąrašas norinčių pasinaudoti pačia didžiausia Klauso silpnybe, o juolab ne vienam buvo įdomu kokias galias ir potencialą slepia pati Hope kada panorėjusi galinti sukurti visą hibridų armiją, bet tuo pačiu ir tokia nepavojinga, mat tebuvo tik vaikas, kuris bent jau šiek tiek skyrė gėrį nuo blogio, o pastarojo mergytė apskritai neturėjo, kaip ir kokių nors grandiozinių planų, o ir kiekvienas bent geriau pažinojęs Klausą vargu ar patikėtų, kad šis galėtų panaudoti Hope savo tikslams. Hope tik norėjo augti su tėveliais, kartu su teta Rebeka, dėde Elijumi ir kitais, norėjo būti mylima ir pati dalinti šiltus jausmus, kurių išties nestingo mažosios širdelėje.
Po tėčio klausimo Hope vėl papūtė lūpas šiek tiek suraukdama antakius. Visuomet taip darydavo kai mąstydavo arba buvo dėl kažko susierzinusi. - Teta Beks išėjo ieškoti...umm...aš norėjau gerti.
Padrikai dėliodama mintis ir vis dar neprisileisdama Klauso Hope, rodos, beveik nemirksėdama žvelgė į tėtį, o šiam pritūpus ir suėmus mažylės rankutes, Hope kiek nurimo ir širdis taip greit nebeplakė. Ji žinoma pastebėjo kaip Klausas prieš tai nusisuko, bet dabar sutelkusi dėmesį tik į tėčio žodžius Hope sunkiai atsiduso. Girdėjo tai šimtus kartų, bet tuo pačiu tik po akimirkos mergytė suvokė, o jei vis dėl to tai tiesa? Hope skruostukais nuriedėjo dvi ašaros kaip pupos.
- Aš nenoriu! Nenoriu būti be mamytės... - patempusi lūpą Hope dar drėgnas nuo ašarų akis pakėlė į Klausą. - Prašau...tėti!
Iškėlusi rankas į viršų, kad Klausas pakeltų mažylę aukštyn. Jai trūko šeimos ir nenorėjo galvoti, kad atskirai bus geriau, mat Viltei niekuomet nebuvo, ypač kai dabar jau matė ir mamą ir tėtį, tad mintis, kad kas nors vėl juos iš jos atimtų buvo per daug. Hope netgi nesuvokė, kad pirmą kartą kreipėsi į Klausą tėčiu. Galbūt Viltei tai ir buvo itin natūralus žingsnis, ši nė nepajuto kaip jos žodžiai išsprūdo, bet tuo pačiu mergytė nenorėjo tėvelio supykdyti verkdama ar zyzdama, tad vos po akimirkos tiesiog nuleido rankutes. Suspaudusi lūpas stengėsi, kad nepradėtų verkti ir lieti visų susikaupusių jausmų po viso ilgo laiko, kai augo turėdama tik tetą. Hopė nereikėjo pasiteisinimų, nenorėjo girdėti pažadų, kad jai bus geriau, bus saugesnė ir niekas nenuskriaus, mat visą šį laiką ji ir gyveno pakankamai saugiai, bei patogiai.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Št. 11 08, 2014 3:01 pm

Hayley tiesiog sėdėjo savo kambaryje ir pabaiginėjo savo pietus. Išgirdusi triukšmą apačioje ir vaikišką balselį, vampyrišku žingsniu hibridė atsidūrė prie virtuvės slenkčio. Hayley nereikėjo nei pristatymų nei apibūdimų. Ji net nežinojo, kad Rebeka ruošias parvežti Hope atgal į Orleaną. Motinos širdis jautė, jog prie kriauklės, įsikibusi Klaus rankų stovėjo jos vaikas. Hibridė troško nustumti Klaus tolyn, paimti dukrytę į glėby ir niekada nepaleisti. Tačiau tik žengusi mažyti žingsniuką pirmyn, tarsi pranešdama apie savo atsiradimą, Hayley su ašaromis akyse ir tyliom aimanom tik atsiklaupė ant kelių vidurį virtuvės.
- Mažyte mano,- garsiai pasakiusi ji klūpėdama tik žiūrėjo į savo gyvenimo tikslą. Iš tiesų, Hayley tikėjosi, jog Hope kaip ir Hayley krauju ir širdim turėjo jausti meilę ir nedvejodama puls mamai į glėby.
Tik dabar kai hibridė priešais savo akis matė savo stebukliuką ir nesustodama braukė nevaldomai tekančias ašaras, ji pajuto, jog jos širdis vėl ima plakti, jog ji virpa, o sieloje pamažu gimsta džiaugsmas, kuris, iš tiesų, persipynė su prisiminimais ir skausmu, kai mažoji Hope buvo išplėšta iš jos saugaus glėbio. Nežinodama kodėl Rebeka parvežė mergaitę, Hayley nebeleis daugiau sau skaldyti sielos, ir nebepaleis Hope iš savo gyvenimo, nesvarbu kad ir ką pasakytų Klausas. Nes jis pats turėtų suprasti, jog pasėkmės buvo ne iš geriausių, kai Klausui ir Elijui teko užkasinėti dešimtis tiesiog namuose paliktų žmonių kūnus, kurie būdavo žiauriosios ir negyvosios Hayley aukos. Tik ši maža šviesiaplaukė būtybė viską gali pakeisti, prikelti hibridę, padaryti ją geresne, ir niekas to iš jos neatims. Vis dėl to jie abu su Klausu skolingi mažylei šeimą, kurios ji visą kūdykystę neturėjo.
Atgal į viršų Go down
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Št. 11 08, 2014 3:32 pm

Aišku Hope neįsivaizdavo ir negalėjo įsivaizduoti kokia komplikuota yra situacija ir kad Orleano meistelis jai nėra saugus, bent jau dabar, kai kojomis siekia žemę jo ,,mylimoji'' mamytė.Klausas nė kiek netroško to ,kad Hope pakliūtų Esterai į rankas ir ji taip galėtų manipuliuoti juo ,nors visą šį laiką ji tą sėkmingai ir darė.Nors motina ir buvo sukta, tačiau anksčiau ar vėliau ji už viską atsiims...Žinoma,Estera visada randa pasiteisinimų savo veiksmams: tarkim ji dabar remiasi tuo,kad nori padėti ir ištaisyti visą blogį...Tai viso labo yra dar viena prakeikta jos manipuliacija ir Klausas tikrai nesiruošia patekti į dar vienus motinos spąstus.Štai dabar liks esminis klausimas:ką daryti su Hope?Viena buvo aišku ,kad namuose ji likti negali ,nes čia jai buvo pati nesaugiausia vieta.Ir darbar Klausui bus tikrai sunku jai viską paaiškinti ,nes ji viso labo yra vaikas , ir daugelio dalykų nesupranta,bent jau dabar kai yra tokia maža.Rebeka bent jau galėjo perspėti jį, kad ketina grįšti kartu su Hope, gal padėtis tada nebūtų taip susikoimplikavusi..Kita vertus ,niekada negali žinoti ,kas sukasi Rebekos blondiniškoje galvelėje, taigi  nieko nuostabaus ,kad ji šitaip elgiasi.Dažniausiai Rebekos veiksmų ir nebuvo galima nuspėti.
Vos tik dukra atsakė į jo pateiktą klausimą,hibridas suraukė antakius ,nes trumpam  lyg ir susimąstė.Ką gi ,teks parašyti Rebekai ir ji turės paskleisti kokią nors žinią ,nori ji to ar ne, na o kolkas Klausui buvo svarbiausia sugalvoti ,ką daryti su Hope.
Beto viską komplikavo ir tai ,kad mažoji regis supratusi ,kad pagaliau atsidūrė namuosetaip lengvai nenorės jų palikti ,tačiau Klausas vistiek ką nors sugalvos.Nesvarbu ,kad ji yra namuose kartu su juo, ištisas dvidešimt keturias valandas jis negalėjo būti su Hope ,kad ir kaip norėtų ,beto motina taip dar lengviau galėjo juos rasti..Jis ir vėl nusisuko nuo Hope veiduko ,trumpam pasinerdamas į gilius apmąstymus ,kol išgirdo Hope sakant ,,tėti'' ,jis staiga lyg ir atsitokėjo nuo savo minčių srauto.Tas kreipinys jį tarytum išmušė iš vėžių ir Klausas akimirką lyg ir sutrikęs žiojosi kažką sakyti Hope,tačiau netrukus atsitiko tai ,ko jis negalėjo numatyti..O gi pro duris įsiveržė mažoji vilkė.Klausas nežinojo ,kad ji buvo namie, o keista.Vos tik ji pasirodė,Klausas pasitraukė nuo dukters, nenorėdamas trukdyti scenai ,kuri kątik įvyko.Heilė puolė dukrai  į glėbį ir tai buvo visai suprantama, nes tiek ji ,tiek Klausas išgyveno  būdami be dukters.Aišku,Klausas savaip ir daug kam šiuo atveju atrodė,kad jis per ne lyg neiima visko į galvą,tačiau  tokį pat skausmą jautė ir jis netekęs dukters.Tik hibridas nebuvo linkęs pasiduoti emocijoms, todėl viskas visada vyrojo Klauso viduje ,tačiau dabar situacija buvo kur kas komplikatiškesnė nei turėjo būti...Klausas manė viską greitai išspręsiantis, tačiau pasirodė ir Hayley ,kuri be abejonės sumaišė visas kortas.
- Heile ,paklausyk ..., -pradėjo kalbą, nežinodamas, kaip čia geriau užbaigti nutilo ir taip tarsi vėl susimąstė kokius žodžius parinkti kalbant su mažąją vilke. - Ji negali čia pasilikti,turime ją išvešti į saugią vietą .,- trumpai išdėstė jai, akimirką vėl žvilgtelėjęs į Hope ir taip puse lūpų tarsi šyptelėdamas dukrai ,tačiau netrukus Klausas vėl gražino žvilgsnį ties mažąją vilke.Galbūt nebuvo pats tinkamiausias momentas Klausui dabar nutraukti tos akimirkos ,tačiau jam buvo svarbiau dukros saugumas ,taigi visa ta scena galėjo ir palaukti.Tikriausiai Heilė manė tą patį,todėl Klausas laukė  sutikimo iš jos pusės,kad Hope tikrai reikia išsiustii ,nes Orleane, o ypač Mikaelsonų namuose jai tikrai nėra saugu ir visi tai žino ,įskaitant ir Heilę.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 158

Meilės : 70

Prisijungiau : 2014-09-12

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Št. 11 08, 2014 3:59 pm

Tikriausiai Viltei nė nereikėtų mėginti suminkštinti senelės širdies, mat mergytė jau nuo pradžių buvo naudojama keistiems ritualams, o visam paradui vadovavo pati Esther, bet mažiosios protas negalėjo suvokti tokių dalykų. Viltei pasaulis neatrodė tokia jau baugi ir žiauri vieta, o kur dar visi aplinkiniai, mėginantys mažąją įtikint, kad kone kiekvienas nori ją nuskriausti, kai Hope niekam nieko blogo nepadarė. Kartais Mikaelson imdavo galvoti, kad paparaščiausiai niekas jos nemyli, bet užuot pykdavusi norėdavo stengėsi pamatyti tėvelį ir mamytę, kad galėtų juos įtikinti, kad ji nėra bloga ir nusipelnė jų meilės. Žinoma mergytė nesuvokė, kad tėveliai iš meilės mažajai Hope ir išsiuntė mergaitę toliau nuo šių namų, bet, rodos, vos Hope peržengė šių namų slenksti tapo tiek jai pačiai, tiek ko gero visiems daug sunkiau, bet mažytė pasižymėdama savo tėvelių stipriu charakteriu anaiptol nežadėjo greitai nusileisti.
Hope dvejojo kaip turėtų elgtis. Norėjo apkabinti tėvelį, paprašyti, kad šis pabūtų su ja kiek ilgiau. Ko gero reikėjo tik, kad mažoji nurimtų ir greit pati pasigestų tetos Rebekos, kurios ko gero greit ir keliaus ieškoti, mat net, kad ir kaip norėjo būti su Klaus, Hope vis vien jautė, kad tarp jos ir tėčio vis dar šiokia tokia praraja. Mergytė matė kaip tėtis nusukdavo žvilgsnį ir vos įskaitydavo švenumą jo veide, -žvilgsnyje, žodžiai mergaitę atstumdavo ir užuot apkabinusi Klausą vis dar stovėjo žiūrėdama į tėtį ir kiek nejaukiai dvejodama. Viskas pasikeitė tikriausiai tuomet kai Hope pajautė kitą būtybę kambaryje. Mergaitė atsisuko praverdama lūpas ir akimirką tiesiog taip ir liko stovėti timpčiodama lūpą.
- Mamyte! - ašaros kaip pupos riedėjo Hope skruostais, bet mergytė vis dar dvejodama pasisuko į Klausą, klausiamai pakėlė į šį savo tyrų mėlynų akių žvilgsniuką ir apsisukusi pasileido link mamos puldama į šios glėbį ir smulkiomis rankutėmis apsivydama kaklą. Veiduką panardinusi Heilės plaukuose Hope priglaudė drėgną nuo ašarų skruostuką prie mamos skruosto. Vis dar norėjo, kad ir Klaus ją pakeltų ant rankų, bet šią akimirką jai tiesiog labai trūko mamos.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Št. 11 08, 2014 4:13 pm

Į Klauso teiginį apie išvežimą Heilė jau turėjo atsakymą. Tačiau kai mergytė pribėgusi apsikabino hibidę, ši kelias akimirkas buvo tarsi surakinta. Tvirtai apkabindama savo mergytę, Heilė pagaliau atsistojo kartu su Hope ant savo rankų.
- Klausai jos mes niekur neišvešim,- tyliai bet tvirtai pratarusi, kiek susiraukusiu "le" gasdinančiu žvilgsniu nužvelgusi savo vaiko tėvą glostė Hope plaukus, net nesiruošdama savo lobio kada nors paleisti iš savo saugaus glėbio.
- Gal tu ir vadovaujiesi protu, o gal paprasčiausiai neturi širdies. Hopei čia niekada nebus saugu, tačiau aš neleisiu kad ji gyventų nepažinusi mano meilės ir mano rūpesčio. Esi tu, esu aš, yra Rebeka, Elijus, Davina, Marselis ir visi jo vampyrai, kurie padės mums apsaugoti savo šeimą.- dar pasakiusi Heilė tik atitraukė Hope veidą nuo savo peties.
- Mažute, dabar esi su manimi, ir aš neleisiu, kad mus kas nors vėl išskirtų, ar kad kas nors tave nuskriaustų,- vėl žvelgdama į dukrelę, Heilė tik nusišypsojo šilta šypsena ir pabučiavo mažylei į skruostą. Tada vėl nužvelgusi Klausą, kartu su Hope ant rankų žengė arčiau jo.
- Klausai, nori ar nenori, mes esam šeima, o ji būna stipriausia, kai yra kartu. Pažiūrėk į savo dukrą, į savo kūną ir kraują ir pasakyk man kad leisi ją vėl taip paprastai išsivežti?- nenuleisdama dar drėgnų akių nuo hirido, moteris nusivalė skruostus, pašalindama ašarų ir nubėgusio tušo likučius.
Atgal į viršų Go down
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Št. 11 08, 2014 9:23 pm

Klausas turėjo savo nuomonę apie visus dalykus ir todėl tikėjosi ,kad mažoji vilkė jam pritars.Visų pirma, negalima leisti Esterai susekti Hope buvimo vietos, ji tai lengvai galėjo padaryti ypač dabar kai ji yra čia.Hibridas žinojo saugią vietą, kuri buvo neprieinami jokiems burtams,tačiau dabar jis turėjo labai didelę problemą,o gal net dvi.Heilė  dabar tikrai nenorėjo skirtis su dukra ją pamačius ir tai yra suprantamas reiškinys,tačiau jis tikėjosi ,kad ji pasinaudos savo blaiviu protu ir įvertins situaciją,bet pasirodo jis klydo.Už mažąją vilke dabar kalbėjo jos motiniški instinktai ir situacija dar labiau komplikavosi..Ką gi ,visada sudėtingus sprendimus lieka priimti Klausui.Galbūt toks šaltakraujiškumas ir blaivus situacijos  vertinimas yra tik į naudą.Taip Hope išliks saugi ir nepasiekiama jo priešams,tačiau Heilė...Na,taip ji kaip visada jam prieštarauja, tačiau dabar nebuvo pats metas gynčytis.Išgirdęs ,tą jos teiginį ,, mes niekur jos nevešim'' ,Klausas taip ironiškai nusišypsojo ir vos nenusijuokė.Kvaila buvo tikėtis ,kad Heilė pritars jo sprendimams, todėl jis tik ramiai išklausė visą mažosios vilkės litaniją.
-Mieloji ,kad ir kaip norėčiau tau pritarti, tačiau šįkart turiu nesutikti su tavo teiginiu ,- su tokia aiškiai girdima sarkazmo gaidele balse atsakė. - Nejau ,pamiršai ,kad pagrindinis priešas yra mano motina? Man svarbiausia yra mano dukters saugumas ,todėl žinau jai saugią vietą ir mes jos daugiau niekur nevešim ,o tik laikinai paslėpsim ,- galų gale išdėstė jai , nes  nematė čia jau tokio ,,tragiško'' ,kad Hope laikinai pabus vienoje vietoje  apie kurią Klausas čia kalbėjo.Beto jis pastatys porą sarginių šunų aplink trobelę,tai tikrai Hope bus saugu , beto ta vieta yra nuošali ,todėl jokie žmogiūkščiai aplink ją nesisukios ir netrukdys.O jei Heilė norės, galės būti su Hope ,kad tik užsigeidus ,taigi kame problemos? Anot Klauso situacija nebuvo tokia jau tragiška ,kokia atrodė mažąjai vilkei.Jis net manė,kad Heilė per daug sureikšmina tą dukters išsiuntimą,todėl taip ir kalbėjo su ja.
Jis visą laiką ramus ,gal netgi per daug ramus žiūrėjo į Heilę,tačiau kiti jos žodžiai jam nepatiko.
-Kur gi ne, ir manai tai sustabdys mano motiną? Heile, tu geriau nei kas kitas žinai ,ką gali Estera ir manai jai taip paprastai sutrukdysime? Bet jei nori pirmyn ,kaip pati kažkada sakei ,aš neturiu širdies, tai kodėl gi  verta manęs klausyti? ,- tokį retorinį klausimą uždavė mažąjąi vilkei, tikėdamasis ,kad ji galų gale susipras.Kad ir ką ji dabar sakytų, Klausas tikrai nenusileis, nes rizikuoti jis nebuvo linkęs, ypatingai kai jo priešai bet kada gali smogti jam į nugarą ,o tų priešų Klausas turėjo labai daug.Akimirką Klausas nusisuko nuo Heilės ir vėl žvilgtelėjo į Hope.Jam tikrai nesinorėjo ,kad mažoji  matytų visą šitą šeimyminę sceną,jei galima taip pavadinti ,tačiau jos motina panašu,kad šiandien tikrai be kovos nepasiduos, visai kaip Klausas.
Kiti Heilės žodžiai jį šiek tiek išmušė iš pusiausvyros ir jis netgi  šiek tiek sutriko ,kai Heilė su Hope ant rankų priėjo prie jo,tačiau visa tai truko tik akimirką.Išklausęs visus Heilės žodžius,Nikas vėl ironiškai šyptelėjo.Ką gi ,tokios komfrontacijos nesitikėjo ir aišku ,jis mielai būtų leidęs toliau Hope gyventi čia, tačiau kaip jis sakė dukrai ,,,viskas tik tavo pačios labui''.
-Heile, prižadu ,kai susitvarkysim su mano motina, Hope vėl bus su mumis.,- tarė ir pridėjęs delną jai prie skruosto palietė jį. - Kaip ir sakei ,esam šeima, todėl ir kovosim būdami šeima.Tu geriau nei kas kitas žinai ,ką reiškia kovoti  ar ne taip ,mažoji vilke? ,- taip ale siekdamas ją paerzinti paklausė jos ir atsisukęs į Hope taip tarsi šyptelėjo jai ,parodydamas,kad nieko tokio  neįvyko ir kad mažajai nereikia dėl nieko nerimauti,tėveliai nesibara,o tik ,,aiškinasi santykius''.Patraukęs savo delną nuo Heilės skruosto, Klausas vėl stebėjo ją ir laukė šįkart bent kokio susipratimo iš jos pusės.Bent jau savo žodžiais jis stengėsi jai įkvėpti to ,susiprotėjimo'' ir reikia tikėtis,kad jam bent kažkiek tai pavyko padaryti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Sk. 11 09, 2014 11:55 am

Taip, Klausas teisus. Nėra padaro kuris sustabdytų Esterą. Tačiau kodėl dėl to Heilė turi aukoti jai brangiausią dalyką žemėje.
Heilė nenuleisdama akių nuo Klauso piktai purtydama galvą.
- Esi didžiausias kietaširdis niekšas kurį tik teko pažinti. Aš antrą kartą laikau glėbyje savo mergaitę, o tu jau šneki apie jos išvežimą? Nejau negaliu bent akimirkai pasidžiaugti kad ji šalia...- Ne, hibridė nesiruošė vėl verkti. Mieliau ji trenktų Klausui iš visų turimų jėgų. Nors protu hibridė suprato jog Klausas elgiasi teisingai, ta elgiasi teisingai, tačiau širdimi jautė jog jo poelgiai tiesiog niekšiški.
- Mes niekada nebūsim saugūs nei nuo Mikaelio nei nuo Esteros. Jie visada ras kelią kaip grįžti iš ano pasaulio.- tai turėjo susivokti ir Klausas. Net jei ir nutreks savo mamuką atgal anapiln ankščiau ar vėliau ši visvien grįš, kaip kokia skraidanti lėkštė.
-Tačiau dėl to aš nesiruošiu gyvent be dukters...- ryžtingai pasakiusi, tik dar stipriau ją suspaudė glėbyje ant savo rankų. Klausas turi suprasti kad slėpti mergaitę amžinai nebus įmanoma.
-Arba aš pasiėmu Hope ir mes išvykstam toli, kur nors į Europą, o tu čia vienas tvarkykis su savo nesveikais tevais, arba ieškok išeities, kad Hope būtų šalia manęs..- Heilės akyse net suspindo ugnelės. Aišku, tai turėjo supykdyti Klausą, kad hibridė planuoja atplėšti nuo jo vaiką, tačiau Heilei nerūpėjo. Ji manė kad Klausas neturi širdies. O jei neturi, vadinas neskauda.
Atgal į viršų Go down
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 158

Meilės : 70

Prisijungiau : 2014-09-12

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Tr. 11 19, 2014 3:28 pm

Mažoji vis dar laikėsi įsikibusi į mamą. Tiek daug žodžių ir visi tokie sudėtingi, tad Hope tik papūtė putlias lūpas norėdama sekti pokalbį, kuris keitėsi itin greit ir mėgindama sudėlioti faktus šiuos pametė nesuprasdama ką ištiesų tėveliai norės jai padaryt, o būt atskirta Hope nenorėjo. Kai teta Beks ją paliko virtuvėje, mergaitė tikėjosi visai kitokios istorijos pabaigos, tikėjosi, kad galės su tėveliais susipažinti netampant šiems tokia našta ir problema, kurią reiktų išspręsti, netgi buvo išmokusi eilėraštuką, kurio ko gero taip ir neras progos pasakyt. Nukreipdama savo mintis ir nenorėdama girdėti tėvelio paaiškinimų Hope smulkučiais pirštukais suimdavo mamos plaukų sruogas, šias sukinėdama ir taip savotiškai nurimdama turėdama bent jau tokį menkutį užsiemimą.
- Mamyte, aš nenoriu būt toli toli, - atsidususi mažiukė atitraukė pirštukus ir kiek prisimerkė gavusi bučinuką į skruostą. Atsiradusi arčiau tėčio Hope ištiesė rankutę pirštais sugriebdama drabužio kampą, bet greit delniukas tiesiog nuslydo ir Hope patogiau įsitaisė vėl prisiglausdama prie mamos. Galiausiai mažoji kiek aprimo, tad atsitiesusi kiek pasimuistė.
- Noriu pas tetą Beks, - leptelėjusi Hope delniukais įsirėmė į Heilę norėdama, kad mama ją paleistų. Tikriausiai tai buvo tik vaikiškas kaprizas, o gal pati mažoji nujautė, kad būtų geriau jei vėl iškeliautų su teta, nenorėdama, kad tėveliai dėl jos susipyktų ir mama niekuomet neleistų mergytei pasimatyt su tėčiu. Mažylės veido išraiška pasikeitė, o akys prisipildė baimės, tad dar kiek pasimuisčiusi ėmė zysti:
- Noriu pas Rebeką...noriu namo, - užsispyrusi kartojo. Iš vienos pusės Hope su teta visuomet jautėsi saugiai ir jaukiai, žinojo, kad yra mylima ir teta Beks nė už ką jos nepaliktų.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Don’t be fooled, love. I’m the devil in disguise.
Vardas : Do :>*

Parašiau : 4057

Meilės : 3840

Prisijungiau : 2014-03-16


RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Kv. 11 20, 2014 3:37 pm

Taip taip kaip visada yra kaltas Klausas.Piktas ir tamsus hibridas kuris tetroška patenkinti savo siekius,o vaikas jam nė kiek nerūpi, bent jau taip mano Heilė tikriausiai.Niekas niekada nevertina jo pastangų apsaugoti Hope, visi amžinai yra nusiteikę prieš jį..Ką gi net jei ir taip, jis vistiek  veiks taip ,kaip numatė jis.Heilės pareiškimas jo nė kiek nenustebino , jis seniai žinojo ,kad ji taip ir manė apie jį,todėl neturėjo noro diskutuoti šia tema.Tik jam už ausų užkliuvo žodžiai :,,Nejau negaliu nė akimirką pasidžiaugti ,kad ji šalia? ''.
-Niekas ir nesako ,kad tau nevalia tuo džiaugtis ,lav, tik suprask visa tai laikinai, kai tik bus saugu, Hope vėl grįš pas mus ,- dabar jau kiek švelniau pasakė Heilei, neturėdamas didelio noro su ja ginčytis, nes žinojo, jog ji vistiek laikysis savo.Mažoji vilkė buvo išties labai užsispyrusi, nors demonstruoti savo kvailo užsispyrimo šitoje situacijoje išties nebuvo būtina.
-Heile, tu per ne lyg daug dramatizuoji..Padarom taip, tegu laikinai Hope pasilieka pas mus galėsi pasidžiaugti ,tačiau kai atvyks Rebeka tada jai teks iškeliauti...,- norėjo ir toliau tęsti bet va tuo pat metu mažoji pareiškė norą ,kad nori pas tetą Rebeką.Nespėjo į tą paskutinį sakinį irgi kažko konkretesnio atsakyti, nes žinojo jog ji vistiek laikysis kvailų nuostatų...Beto tas jos pareiškimas aiškiai skambėjo iš nevilties, nes Klausas buvo tikras, jog Heilė tikrai nestatytų Hope  į pavojų,taigi daugiau šia tema ir nekalbėjo.
- Mieloji, tu ir keliausi pas tetą Beką,tačiau niekas tavęs daugiau iš mūsų neatims..Mes tavęs tikrai neatsisakom, tu anksčiau ar vėliau grįši pas mus ...,- ištarė Hope ,pritūpęs prie jos ir vėl paėmęs jos mažas rankutes į savo delną, švelniai spustelėjo ir palietęs ranka jos skruostuką perbraukė per jį ,kad mažoji bent kiek nusiramintų ir negalvotų kad čia viskas per daug rimta.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content

RašytiTemos pavadinimas: Re: virtuvė   Today at 12:36 pm

Atgal į viršų Go down
 
virtuvė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Virtuvė
» Virtuvė/valgomasis
» Virtuvė

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Heart of Darkness :: ☁The Fault In Our Stars★-
Pereiti į: