Svetainė

Caroline tikrai buvo nepatenkinta viskuo,kas čia dabary vyko.Bet ką jau padarysi,kai blondė atjungusė jausmus,jai tiesiog buvo į viską nusispjauti.Kai hibridas prirėmė merginą prie sienos,ši tik žiūrėjo giliai jam į akis ir menkai šypsojosi.Dabar jam būtų su mielu noru nusukusi sprandą,bet kad žinodama,jog to nesugebės padaryti,tiesiog pradėjo mąstyti naują planą.Pajutusi rankoje stiklinę,mergina tik nuleido į ją rankas,o tada vėl pasižiūrėjo į hibridą,- žinoma,mielasis,-gurkštelėjusi gėrimo,numetė tą stiklinę ant žemės.Kai Klausas buvo nusisukęs nuo jos nugarą,Caroline žaibišku greičiu pargriovė jį ant žemės nuo Heilės akių,o pati užsiropštė ant jo,-tavo kvapas.Tavo judesiai.Tai mane be galo užveda,pats tą žinai,-prikandusi lūpą kiek pasilenkė arčiau hibrido veido,- na, seksualusis tėvėlį,parodysi kas šiuose namuose šeimininkas?,-plačiai nusišypsojusi blondinė piršto galiuku perbraukė per vyro apatinę lūpą

Klausas nesuprato kodėl blondinė tokia jau nepatenkinta, nors iš esmės ji šiandien buvo kitokia nei visada.Dažniausiai Karolina jo vengdavo ,o dabar ji pareiškė,kad atėjo čia dėl jo ir elgėsi ganėtinai keistai...Hmm arba blondinei kelių varžtų galvoje trūksta arba ji tiesiog išjungė jausmus.Nikas apie tai negalvojo ,tik be abejo jam buvo keistas toks Karo elgesys.Lyg niekur nieko atsigrūdo į svetainę, o  dabar dar ir tas cirkas...Klausas net nebūtų pagalvojęs,kad ,,šou time'' tęsis ir kad Karo dar nebaigė...Staiga jis pajuto ,kaip blondinė iš visų jėgų įsibėgėja ir šoka ant jo. Kažkokiu stebuklingu būdu ji pargriovė jį ant pilvo ir pati užsiropštė ant  jo.Klausas krisdamas dar spėjo išlaikyti rankose turėtą butelį, nes refleksai jo buvo geri..Ir jei būtų norėjęs galėjo lengvai išvengti šito ,bet nesipriešino..Tiesiog nebuvo tam reikalo.Jai pradėjus suokti , Klausas neištvėrė ir pakeitė pozicijas.Greitai atsidūrė ant Karo ir šypsodamasis palinko prie jos ausies .Atrodė tuoj pabučiuos Karo į ausies spenelį, tačiau jis sustojo vos per kelis milimetrus nuo jo ir pradėjo kalbėti,prieš tai dar Karo rankas pakeldamas į viršų :
- Aš žinau ,kad tu išjungei jausmus ,lav, noriu ,kad vėl juos susigražintum ..Priversk save iš naujo jausti,- kažkodėl net pats Klausas nesitikėjo ,jog tai pasakys ,tačiau čia juk buvo Karo....Jei kalbam apie Karo tai Klausui nepatiko matyti ją tokią..Jis puikiai žinojo kas yra jausmų išjungimas ir tikriausiai ganėtinai keista, jog jis patarinėja jai tokiais klausimais ,nes ilgą laiką nieko nejautė ir tvirtina ,kad nejaučia dabar, tačiau ..Jis norėjo tikrosios Karolinos ,o ne dabartinės ir kad ir kokios didelės pagundos jam dabar kiltų ,Klausas tiesiog  norėjo ,kad Karolina grįštų.

Klausui dar betrūko vienos problemos,tarsi jam tokių būtų maža.Oriana  pasirodė visai netinkamu laiku,būtent tada,kai Klausas neturėjo nuotaikos su ja terliotis.Taip galbūt galima pavadinti tai,kad jis dar ir pasikvietė tą medžiotoją į savo namus.Kurių galų jam to reikėjo? Jo brolio Kolo dėka ji dabar guli leisgyvė ir nežinia ar išvis įstengs ką nors pasakyti,ar ją palikti čia,kad ji taptų gyvu maistu ar tiesiog uždaryti ir palaukti,kol ji pati nusibaigs? Visi variantai savaip turėjo tam tikro žavesio, bet pirmiau miegančioji gražuolė turėjo atsibusti ir papasakoti kažką,dėl ko jis neturėtų jos žudyti.O gal jis apskritai nesirengia jos žudyti?Bet tikriausiai ji taip ir galvoja.Juk visų akyse jis psichopatas,kuris be gailesčio žudo savo priešus..Na,tebūnie.Apskritai kam rūpi,ką ji mano? Jei ji labai nori pabendrauti,tai jis suteiks tą malonumą jai.Visgi jis nori išgirsti istoriją apie Eleną, galbūt tai įdomiausia dalis, kurią norėjo išgirsti ir dėl kurios atsitempė Orianą čia.Be to jis nebijo tų kvailų medžiotojos žaisliukų, jis  yra pirmasis vampyras žemėje ir tokia menka medžiotoja kaip Oriana yra visiškai nereikšminga kliūtis jo gyvenime.Šiaip ji jau savo bausmę gavo  seniai: gyveno su ta mintimi,kad jos valia ir įsitikinimai buvo palaužti, o tai medžiotojui tikriausiai yra blogiau už mirtį..Bent jau Klausas buvo taip įsitikinęs.Jau ką galėjo jis jai padarė,bent jau medžiotoja tikrai kankinosi ,o dabar ją atvedė čia..Aišku apgailėtinas kerštas.Bet ką ji gali padaryti? O gi visiškai nieko.Klausui netgi nebuvo įdomu ką ji pasakys,dėl to jis nelkreipė dėmesio į Kolą su Orianna ant rankų, o tiesiog  nuėjo prie mini baro ir įsipylė taurę išgerti ir atsisėdęs ant fotelio tingiai susikrovė kojas ant stalo ir toliau gėrė. Tiesa,prisiminęs,kad Kolas prašė atsakymų,atsisuko į brolį.Stebėjosi,kad jis buvo toks paslaugus ir atitempė čia tą medžiotoją tesiai jam.Paprastai Kolas rūpinasi tik savo pačio ego..Na,kad ir kaip ten bebūtų ,Klausui ir tai buvo nė motais.
-Na,brolau,kad ir kaip ten yra, bet dabar mes turim svečią tai elkis gražiai..,- ironiškai atsakė Kolui šypsniu į jo žodžius apie manieras. - Matau tinkamai pasirūpinai mūsų viešnia,bet dabar ji be sąmonės ir negalės kalbėti..O tai nėra labai gerai,nes man kol kas reikėjo jos su sąmone, - pabrėžė savo žodžius ir nukėlęs kojas nuo stalo priėjo prie Kolo su taurele rankose ir žvilgtelėjęs į Orianą sumurmėjo. -Apgailėtina medžiotoja,bandanti įrodyti kas yra kažkas,bet ištiesų yra apgailėtinas niekas.. ,- tarė šaltai ,dar stebėdamas ar ji pagaliau neatsigauna.Žinoma,galbūt jis pats jai būtų krimstelėjęs porą kartų,jei ji per daug reikštųsi,bet Kolas už jį atliko praktiškai visą darbą. - Nenutiko nieko,o tiksliau nutiko...Mystyc False ši žavi medžiotoja pasipainiojo mano kelyje ir kai sužinojau,kad ji Elenos pusseserė nusprendžiau su ja pasilinksminti..Galbūt pameni Eleną? ,- paklausė Kolo ir uždėjo savo ranką jam ant peties ir paplekšnojo jam per petį. - Prisiminiau ,kaip Elena su Džeremiu nužudė tave ,taigi vardan tavęs brolau pasiunčiau šią žavią medžiotoją nužudyti Elenos..Kad ji daugiau nebebūtų kliūtis. ,- taip  spėjęs broliškai paplekšnti per petį, Klausas atsitraukė nuo Kolo.Na,taip ištiesų  tai Klausas tada gėdėjo  Kolo ir  velniškai norėjo atsiskaityti su Elena..Taigi keršto įrankiu tapo jo pusseserė Orianna. - O dabar sakyk man,kaip tu ją radai?Stebiuosi,kaip taip geranoriškai pristatei ją man ,bet šito aš nepamiršiu brolau ,- ironiškai išsišiepė ir toliau šaltai spoksodamas į Orianą.Tikrai neketino ilgai su ja terliotis ir klausytis jos apgailėtinų užmojų,kaip įvykdyti kerštą..Jai tik ji per daug kalbės tai  tuo blogiau jai pačiai.Klausas norėjo viską paprastai ir greitai pabaigti,nes turėjo begalės kitų reikalų,kurie jam buvo šimtą kartų svarbesni už šią medžiotoją.Hibridas manė,kad ši eilinė dieną jam praeis be nuotykių,bet anksčiau ar vėliau vistiek kas nors pasirodo,ko jis nesitiki.Na,čia tikrai buvo maža ir nereikšminga kliūtis,todėl Klausas norėjo greitai viską pabaigti ir sukti planus,kaip atgauti miestelio valdymą iš Marselio,kuris dabar pasidarė kur kas didesnė kliūtis nei ši medžiotoja.

Keisti trenksmai bei pokalbiai namo apačioje sujaukė ramų Bekos vakarą. Ji kiek susinervinusi pakilo nuo savo lovos, suėmė plaukus į tvirtą arklio uodegą ir greitais žingsniais nusileido žemyn. Vien iš tvirtų, mažų bei garsių vampyrės žingsnių buvo galima suprasti, kad ji yra nemenkai susierzinusi. Dar nepalietus kojomis svetainės grindų blondinė pradėjo garsiai reikšti savo nepasitenkinimą;
-Kas čia per triukšmas?
Vaizdas atsivėręs jauniausiajai Maikelson prieš akis buvo gana įprastas - Klausas, skaitantis moralė broliui, bei Kolas, su leisgyve mergina. Žavu. Vėl niekas negalvoja kaip tos mergaitės kraujas išteps visus kilimus. Tiesiog nuostabu. Rebeka jau mintyse galvojo kad vėl reiks užkalbėti kokią namų tvarkytoją. Ją kartais erzindavo būti ta vienintele moterim su keturiais broliais, tai ačiū dievui, atsirado ir Frėja, tad pagaliau Beka nebėra vienintelė moteriškė. Įsipylusi burbono, kuris atrodė kaip būtinybė Maikeslonų name, kad visiškai nepratrūktų ant brolių, mergina gurkštelėjo šiek tiek degaus skysčio ir atsisuko į Klausą su Kolu:
-Ar būtina buvo ją tempti į namą? Jūs ką, lavonų kolekciją norit čia padaryt?
Originalė aišku matė, kad Oriana vis dar gyva, bet juk retai šiuose namuose leisgyvis žmogus likdavo gyvas. Atsisėdusi ant sofutės ir sukryžiavus kojas ji vėl gurkštelėjo iš stiklinės burbono. Keista buvo vėl būti namuose. Trys metai praleisti iliuzijų pasaulyje realybę privertė atrodyt nerealia. Tai nebuvo pirmas kartas kai dėl savo šeimynos Beka skippino kelis metus gyvenimo, bet tai buvo pirmas kai jos protas buvo gyvas per tą "numirimą". Na, neskaitant to mėnesio ar dviejų vandenyno dugne, bet jie buvo gerokai trumpesni palyginus. Ir nors iliuzijų pasaulyje jų šeima gyveno meiliai ir darniai, sugrįžus į tikrovę viskas atrodo susidėliojo atgal į vietas. Amžini nesutarimai, perdėtas noras demonstruoti savo ego ir negebėjimas nusileisti kitam slypėjo kiekviename šios šeimos naryje. Nors visi jie buvo labai skirtingų charakterių, bet jei visus sunervintum vienu metu galėtų pasirodyti, kad visi Maikelsonai yra identiški. Nežinia, ar tai buvo genai, ar vienodai sušiktos jų gyvenimo istorijos, bet jų tamsioji pusė visų buvo neįtikėtinai juoda. Bet tame ir slypėjo šios šeimos galia. Kad ir kiek asmenų per tūkstantmetį jų gyvavimo manė palaidoję kažką turintį Maikelson pavardę, galiausiai suprasdavo klydę. Ši šeima turėjo savybę prikelti savo kraują kad ir iš pačio pragaro. Ir tikriausiai vienintelis žmogus, įvaręs tikrą baimę šiai šeimai, kuris ir buvo šiandienos rūpestis, buvo Marselis. Ar Rebeka buvo kvaila, jei jautė, kad nepaisant visko, kas įvyko, nepaisant to, kad jis buvo beveik nužudęs Kolą su Elijum bei pasmerkęs Klausą trims metams kančioms, ji vis vien negalėtų nužudyti jo. Meilė apakina žmogų, o ypač tada, kai Marselis iš tikro buvo teisus. Maikelsonų šeima iš tiesų buvo šio pasaulio vėžys. Bet tai vis vien buvo jos šeima, dėl to ji niekuomet nestotų į jo pusę. Niekuomet. Bet ir negalėtų jo nužudyt. Bei tikriausiai neleistų savo broliams to padaryti. Tokia pozicija žudė merginą, bet ji nieko negalėjo padaryti. Rebeka nebuvo lengvai išskystanti asmenybė, bet šis atvejis iš tikro buvo ypatingas. Papurčiusi galvą lyg taip bandydama nuvyti visas tokias mintis, ji vėl pakėlė akis į brolius ir grįžo prie ankstesnės temos:
-Galit bent patraukt ją nuo visų kilimų ir medžiaginių baldų? Ar patys norit po to šveist?
Dar vienas gilus gurkšnis burbono kiek apramino besierzinančią Beką. Tiek metų gėrimo užgrūdino ją taip, kad tikrą girtumą ji pasiekdavo gana retai, bet savotiškas gerklės deginimas buvo lyg ritualas, priverčiantis apsiraminti. Jos akys sustojo ties ta mergina. Kiek nugirdo lipdama žemyn, tai buvo medžiotoja ir Gilbert giminaitė. Na, medžiotojai jau seniai nebedarė jokių rūpesčių šiai šeimai, bet tai, kad ji buvo Gilbert giminaitė kiek patraukė Bekos dėmesį. Ta mergiūkštė buvo panašiai nemirtinga kaip ir blondinės šeima. Vien po kartą Nikas su pačia Beka buvo ją nužudę, bet ji vis vien vaikščiojo šia žeme. Ir viskas dėl dviejų brolių, visuomet pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl jos. Kvaila.

Mikaelsonas vos įžengęs į namo vidų iš karto patraukė link svetainės, kelias sekundes pastovėjęs ant slenkščio, galiausiai įžengė į kambarį ir atsargiai paguldė tamsiaplaukę ant sofutės. Gal būt ir jis nebūtų taip varginęsis, tačiau vienaip ar kitaip ji buvo reikalinga gyva. Kol kas. Ir vėliau, jis tikėjosi, kad galės pats iš jos atimtim gyvybę. Tiesą paskaius, ja, tai būtų buvės vienas malonumas. Akimirką pažiūrėjęs į tamsiaplaukę nusisuko nuo jos, tarytum kaip nuo kokio šlykštaus padaro, kuris net neturėtų egzistuoti. Pasakyti, kad Kol dabar jautėsi įniršęs būtų per daug paprasta. Jis ne tik, gailėjosi to, kad jis ne tik leidosi jos sužeidžiamas, bet ir kad apskritai jos nenužudė vos tik ją pamatęs. Paprastai, vaikinas nesitampo su kažkokiais niekingais medžiotojais, kurių gyvybė jam nieko nereiškė. Ir apskritai, kuri nebuvo kažko verta. Kol’o gal ir net nebūtų patraukę merginos žodžiai, kad ji ieško Klauso. Gal būt net jam tai nebūtų rūpėję.. Tačiau panašumas į jo senai pažystamas personas- Gilbertus patraukė jo dėmesį. Būtų galima pagalvoti, kad jis, įsiminė kiekvieną tos niekingos šeimos bruožą ir pritaikęs šiai merginai. Dabar beklausydamas brolio jis suprato, kad neklydo. Prisiminus tą šeimą vaikinui sukilo dar didesnis pyktis. Pasakyti, kad jis nekentė tos šeimos būtų per daug švelnu. Per juos jis ne tik ilgą laiką prabuvo kitoje pusėję, praktiškai be vilties sugrįžti atgal. Bet ir šiaip per būtent tą šeimynėlę tiek jam, tiek kitiems Mikaelsonams nutiko daug nemalonių, beveik šlykščių dalykų. Kad ir kiek kartų visi buvo netekę savo gyvybių, išleidę paskutinį atodusį, tačiau nepaisant to jie vis tiek rasdavo būdą, kaip vienas kitą prikelti. Tarytum jiems nebūtų įmanoma suprasti, kad visi kada nors miršta. Tarytum jie vienas be kito negalėtų ištverti. Tokie, kaip jie, visiškai nenusipelno gyventi. Išgirdęs Klauso žodžius Kol susiraukė, tačiau nieko nesakė. Iš esmės brolio žodžiuose vaikinas išgirdo „pasiunčiau ją nužudyti Elenos dėl tavęs“. Tačiau vienaip ar kitaip Mikaelsonas tuom netikėjo. Jis buvo beveik įsitikinęs, kad jis padarė tai dėl savęs. Tačiau gal būt...tai buvo tiesa. Apie tai svarstydamas Kol nuėjo prie baro ir įsipylė burbono.
-Ją, radau miškuose.- tarė eidamas link krėslo priešais Niklausą, atsisėdęs gurkštelėjo burbono.- Visiškai atsitikninai. Jau ketinau ją nužudyti, tačiau ji pasakė, kad ieško tavęs, o galiausiai dūrė man peiliu. Pagal ja jis buvo su vilkolakio nuodais.- kalbėdamas žiūrėjo į brolį, tačiau nusuko žvilgsnį į besąmonės gulinčią merginą ir šaltai šyptelėjo.- Todėl pagalvojau, kodėl tau jos neatvežus. Neklydau galvodamas, kad ji gali būt Gilbert. O tai yra dar viena priežastis, kodėl ji turėtų mirti.- tarė šaltai, be jokių emocijų veide. Niekam nebuvo paslaptis, ka jis nekentė tos šeimynėlės. Todėl šios merginos mirtis- bus tarytum savotiškas kerštas Elenai. Tačiau ištarus tuos žodžius vaikinas susiraukė, tarytum pats abejotu tuo ką pasakė.
Išgirdęs sesers balsą, Kol nesusilaikė nenusišypsojęs. Ji visada būdavo tokia: besistengianti, kad viskas būtų tobula, valdinga ir žinoma be proto nervinanti. Tačiau vis dėl to jis ganėtinai senai ją matė. Gal būt netgi būtų pasakęs, kad per tą laiką jos pasiilgo. Tačiau vis dėl to bežiūrėdamas į ją jis kurį laiką paprasčiausai nieko nesakė, nes žinojo, kad ir ką jis pasakys, ji dar labiau pradės burbėti apie kilimus ir medžiaginius baldus, kad Kol iš esmės pasirodė ganėtinai juokinga. Ir žinoma, kad ir ką jis būtų pasakęs pasipiltu dar viena nepasitenkinimų lavina.
-Tiesą pasakius, jau buvau pamiršęs kokia iš tiesų tu esi nervinanti, mažoji sesute.- tarė vos tik Rebekai pasirodžius. Pamatęs, kad ir Rebekos dėmesį patraukė tamsiaplaukė liko vienas svarbus klausimas, kurį reikėjo kuo greičiau išspręsti.
-Ką su ją darysim?- paklausė Kol net nežiūrėdamas į Orianna ką šiuo metu darė kiti. Jis pakankamai šiandieną į ją prisižiūrėjo miškuose, automobilije, galiausiai net ir čia todėl dabar paprasčiausiai vaiko akys lakstė nuo Rebekos iki Klauso. Galiausiai apie tai galvodamas jis gurštelėjo dar burbono.

Problemos problemos problemos.Kur gi jų nebus tokiame pasaulyje kai šis?Vienur kiekvieną dieną prasideda karai,kitur šeima bando išlikti šioje žemėje,o ir užkariauti gimtąjį miestą.Priėjęs prie Mikaelsonų namų,tamsiaplaukis tik atsidūso.Jis žinojo,kad vos tik ten įžengęs pamatys ką nors įdomaus.Tai galėjo būti Marselis,dėl kurio prasidėjo naujos problemos.O ir galėjo būti kokia ragana,kuri bandys įtikinti originalus,kad ji gali jiems padėti.Tiesą pasakius,viskas Elijui buvo jau nusibodę.Konfliktai su Niklausu,Kolo beprotystė,dviejų seserų dominavimas namuose.Juk tik šventasis Elijošius ieškojo išeičių kaip palengvinti jų gyvenimą.Apgalvojęs dar kartą,ką gi jis pamatys šį kartą,vyras įėjo į vidų.Kaip visada čia sėdėjo broliai,o ir mylimoji sesutė.
-Kas gi čia vyksta?Negi šeimos susirinkimas?,-kaip ir visada,be jokių emocijų paklausė Elijah.Tik dabar jo akys nukripo į leisgyve merginą.Kas gi ji po galais buvo,o ir kokio velnio ji čia veikia?Klausimų lavina užliejo Elijošiaus galvą.Bet jis žinojo,kad broliai vis tiek iki galo jam visko nepapasakos.
-Kodėl jūs negali pabūti ramiai bent diena?Kodėl visada turite ką nors kankinti ir žudyti?Negi nėra kitų kokių nors variantų?,-vyras tik lengvai papurtė galvą.Kodėl visada ateidamas namo turi aiškintis ką gi nedoro padarė broliai.Po kelionės iš Mystic Falls,kur jis bandė surasti kelis žmonės,dabar pamatyti šią merginą nebuvo maloniausias dalykas.Vyras tikėjosi,jog grįžęs namo suras Heilę su Vilte,galbūt užsidariusi Klausą,o ir iš proto einantį Kolą.Bet kaip visada viskas žlugo,vos tik jis įžengė per namų slenksnį.Lėtu žingsniu nuėjęs prie stalo,ant kurio stovėjo burbonas,tamsiaplaukis įpylė sau gėrimo.Sukdamas tarp rankų stiklinę,jis vis dar žiūrėjo į vargšę mergaitę,kuri papuolė į pačias "geriausias" rankas šiame miestelyje.O ir pakėlęs akis į Beką,kuri buvo kaip visada viskuo nepatenkinta,vyras tik šyptelėjo puse lūpų.
-Brangioji,negi tu leisi šiems du išpurvinti mūsų baldus?,-atrodė,jog Elijah tiesiog skaito sesers mintis.O ir jam pačiam nusibosdavo kraujo balos,o ir lavonų krūvos.O ir nereikia pamiršti to,jog visada visi išeidavo savais keliais,o šis kaip maža voveraitė tvarkė viską,ką pridirbo jo broliai.Nustūmęs mintis apie gyvūnus,vyras tik apsidairė po patalpą.Nebuvo nei Frėjos,nei Heilės.Su pastaraja jam reikėjo rimtai pasikalbėti apie viską,kas tik tarp jų įvyko,bet dabar,kaip ir visada,jo dėmėsį ir norą išblaškė brolių nesąmones.
-Tai kuris man viską papasakos?,-pažvelgęs tai į Kolą,tai į Niklausą,Elijah gurkštelėjo iš savo stiklines,o ir atsirėmė užpakaliu į stovintį stalą.

Nors niekas niekada juo ir netikėjo,bet Niklausui ištiesų rūpėjo šeima.Esmė tame,kad jis nelabai mokėdavo tą savo rūpestį parodyti,o tiksliau  visada elgdavosi taip,kaip priimtina jam.Elenos pusseserės ,,kankinimas'' buvo ištiesų kerštas.Taigi,kad brangioji Elena sumaišė jo planus ir apskritai jis turėjo suvesti su ja sąskaitas ne tik dėl savęs,bet ir dėl Kolo.Tas Elenos ir Džeremio poelgis privertė sukilti pyktį ir jis būtų padaręs bet ką,kad atkeršytų jiems.Na,tai jis jau padarė ir šita leisgyvė būtybė,kuri buvo Elenos pusseserė dabar sau gulėjo jų svetainėje.Jis apskritai nesuprato kodėl jis jos nepaliko likimo valiai ir tegu Kolas žaidžia su ja ir daro ką tik nori..Juk ji nekelia jam jokios grėsmės,jis galėjo jos lengvai atsikratyti.Tai kam šitas absurdiškas cirkas reikalingas? Jis jau žiojosi sakyti Kolui,kad mielai pasišalina nuo scenos,nes jam neįdomu terliotis su Oriana,kai su trenksmu pravėrė duris Rebeka.Ji kaip visada mokėjo efektingai pasirodyti.Niklausas kandžiai šyptelėjo ją pamatęs ir iš esmės jis visada mėgo patraukti per dantį savo seserį ,,gerąją to žodžio prasme''.
-Matai Rebeka, tu  praleidai visas linksmybes ir  neturėjai garbės pasitarnauti..Kolas jau atliko visą darbą ir tai ką tu matai yra Elenos pusseserė, su kuria tu tikriausiai dar neturėjai garbės susipažinti ,- nutęsė sakinį ir galiausiai nutilo.Tarsi užbaigdamas visą tą cirką padarė trumpą tylos pauzę ir jau norėjo kalbėti toliau,kai šioji užsiminė apie kilimus.
-Nesirūpink Rebeka, nežadu tęsti ilgai šito cirko,kurį sumanė Kolas.,- kandžiai pasakė žiūrėdamas į brolį ir tokį žvilgsnį metė,lyg šaudytų žaibais.- Oriana Gilbert yra leisgyvė ir manau net ir tau aišku,kad ji nekelia jokios grėsmės.Taigi kyla klausimas mielas brolau,ką su ja daryti? Na,žinant tavo santykius su Gilbertais, tai manau tau neturėtų kilti tokių klausimų...Daryk,ką tik nori ,- išdėstė broliui savo ,,pasiūlymą'', prieš tai pasisukdamas į Rebeką, nes ji jau labai jaudinosi dėl savo kilimų.- Deja, Rebeka, šiandien žala kilimams neišvengiama, kažkaip turėsi viską sutvarkyti ,- šiepdamasis pasakė,o tada atsisuko į įeinantį Elijų.Taigi,tik to jam ir betrūko,dar vieno šeimos susirinkimo.Apskritai kyla klausimas ko jie čia susirinko?Ar jo mieloji sesė turi super jautrią uoslę,kuri iš tolo užuodžia kraują?Na,ištiesų turi,tik jai nereikėjo į visa tai veltis...O Kolas jam tikrai padarė paslaugą atitempdamas čia Orianą?Galbūt jie taip mano. O Elijas..Tikriausiai dabar jis turės išklausyti kokį širdį veriantį pamokslą,kad jis čia vienas prikviečia visas nelaimes ir šimtą priežasčių,kodėl jis neturėtų taip elgtis..Na,ką tikriausiai vertėtų išgerti taurelę,ką Nikas sėkmingai ir padarė,kelias akimirkas nekreipdamas dėmesio į Elijaus būgštavimus.
-Brolau esu tikras,kad istorijom surasim kitą minutę,nes tavo ir Rebekos kilimai tuoj taps nebenaudojami mūsų mielos viešnios Orianos dėka..,- vartydamas akis kandžiai šyptelėjo ir užsigėrė gėrimo.Dar pasisuko į Kolą,kuriam netiesiogiai užsiminė atsikratyti Oriana.Apskritai kuo toliau, tuo labiau Klausui atsibodo visas sambrūzdis dėl kažkokios nereikšmingos Elenos pusseserės ir Elijaus su Rebeka taip saugomų kilimų...Tikrai buvo daug įdomesnių temų nei ši,kurias jie galėjo aptarti.Nesupratęs kodėl jis vis dar nepasišalino nuo scenos hibridas toliau stovėjo su taurele rankose ir nekreipdamas dėmesio į kitus šeimos narius stebėjo leisgyvę Orianą.Kažin ko ji norėjo iš jo..Ar ji tikrai manė,kad galės jam kažką padaryti? Na,medžiotojos valia buvo gal ir stipri,bet ji nieko iš to nepešė.Be to jo brolelis Kolas gavo progą suvesti senas sąskaitas,o jam nereikėjo nieko daryti..Ką reikėjo jau padarė: palaužė medžiotojos valią ir nuo to laiko ji jam tapo nereikšmingos visatos tašku į kurį neverta kreipti dėmesio.Tik kažkodėl visi kiti dabar labai ju domėjosi medžiotoja,tarsi ji būtų svarbi..Na,taip ji kraujuoja ant Mikaelsonų kilimo ,tai kodėl gi brolelis jos tiesiog nepribaigė lauke? Kam reikėjo ją tempti į namus? Klausas pats kaltas,kad sutelkė dėmesį į nereikšmingus dalykus,kai aplinkui yra daug svarbesnių dalykų  į kuriuos turėtų kreipti dėmesį.Šiuo metu jam viskas ir taip slydo iš rankų,o  jie rūpinasi Oriana...Na,taip jis visada turėjo tvarkytis pats,kas jeigu ne jis viską padarys.Visada buvo ir bus tik jis..Na,taip jis mėgdavo veikti vienas,nes taip buvo tikras dėl to,kad jo planai bus įgyvendinti.Bet dabar jų visų dėka jis turėjo pamiršti savo planus dėl šitos medžiotojos...Dar kartą demonstratyviai nusisukęs nuo jos, Nikas padarė tokią miną,tarsi jo čia nėra, tegu viskuo rūpinasi Kolas ir galų gale atsikrato ta medžiotoja..Jis nematė priežasties dėl ko dar ilgiau reiktų gaišti su ja, beto kad ir ką jis darytų tai visada buvo smerkiama tai tegu pasireiškia kiti šeimos nariai...Klausas paprasčiausiai daugiau į visa tai nebekreipė dėmesio ir tikėjosi,kad šitas šeimos susirinkimas greitai baigsis.