Šokių salė

...

Šiandien ta diena kurios jis iš ties laukė. Norėjo pasirodyti kas iš tiesų esantis. Kol kas buvo vienas, bet laukė, kada prisistatys žmonės su kuriais ir susibičiuliuos. Priėjęs prie toliau stovinčio veidrodžio jis stypsojo prie jo ir bandė dirbtinę šypseną kurios šiandien jam prireiks. Bet, kad ir kiek laiko jis praktikuotų savo šypseną, ji atrodė dirbtina ir kiek atbaidanti. Tikriausiai jam per vakarėlį reikės būti be šypsenos, nes taip jis galėtų atrodyti į save labiau panašus. Vaikinas jautėsi kiek susierzinęs, nes atrodė, kad viskas ką jis buvo suplanavęs bus ne taip, kaip jis norėjo. Atrodo maistas neatrodo gražiai, tikriausiai dėl to, kad jo skonis kitoks negu žmonių, o kaip kiti vampyrai gali valgyti žmonių maistą, jam jis neatrodo skanus. Kiekviena minutė ar net sekundė atrodė vis sunkesnė, vaikinas nerado sau vietos, vaikščiojo iš vieno kampo į kitą. Ieškojo vietos, kurioje jaustųsi patogiausiai sutinkant svečius.