rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Dvaro kiemas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
I wish I could say I felt guilty for what I did.
I don't.
Vardas : Ingrida

Parašiau : 5220

Meilės : 7385

Prisijungiau : 2013-06-08

Meilė : šipina Cethan <333

I wish I could say I felt guilty for what I did.I don't.

RašytiTemos pavadinimas: Dvaro kiemas   Pen. 05 16, 2014 8:08 pm

...

________________

«I'm bad behavior but I do it in the best way, I'll be the watcher of the eternal flame, I'll be the guard dog of all your fever dreams. I am the sand in the bottom half of the hourglass I try to picture me without you but I can't 'Cause we could be immortals Just not for long And live with me forever now, Pull the blackout curtains down, Just not for long.»
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://heartofdarkness.forumlt.com
Svečias
Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Dvaro kiemas   Št. 06 07, 2014 9:48 am

Ne paslaptis, jog Marselis dažnai mėgdavo pabūti vienas. Jam karts nuo karto reikėdavo sudėlioti savo mintis tam tikra tėkme, o kartais netgi ir pasisemti naujų idėjų. Dažniausiai vampyras rinkdavosi širdžiai mielą barą, kuris stovėjo visai netoli jo namų; ten dirbo keletas jo pažįstamų, tad jie suveikdavo vyrukui ramią vietelę, kurioje nors nuošalesnėje patalpos vietelėje. O Marselis niekur neskubėdavo... Jis paprastai neturėdavo daugybes reikalų mieste, viską tvarkė Klausas, kurio pats vampyras stengdavosi didžiąją laiko dalį vengti. Rebekos taip pat jau ilgokai nebuvo nė akyse regėjęs, tik žinojo, jog ji augina mažąją Maiklsonų mergaitę. Turbūt dėl šios priežasties Rebeka nenori, jog Marselis artintųsi. Tačiau vyrukas neturėjo nė menkiausios minties kaip nors skriausti Viltę; juk jis ją ir išgelbėjo dar tą pačią dieną, kai ji gimė.
Staiga Marselio striukės kišenėje suskambėjo telefonas - skambino vienas iš jo vampyrų. Vyras nenoromis atsiliepė, tačiau tik sužinojęs, jog namie nieko nenutiko, ir kad jo draugas tik teiraujasi, kur Marselis yra dingęs, vyrukas atsisveikinęs padėjo ragelį. Dar kelias akimirkas žiūrėjęs į mobiliojo ekraną, galiausiai jį nusprendė išvis išjungti. Šiandiena nusimatė rami, todėl galėjo sau leisti truputi necivilizuoto gyvenimo.
Vampyras ėjo keliuku, kuris vedė į kažkada buvusį prabangų dvarą. Dabar tas pastatas buvo tuščia, su išdaužtais langais, vėjo perpučiama patalpa. Vis tik kiemas nebuvo dar toks nuniokotas. Kažkas (matyt koks geradaris senukas iš gretimo namuko, stūksančio tolėliau ant kalnelio) buvo apipjovęs žolę. Marselis kiek tolėliau pastebėjęs suolelį, patraukė link jo. Eidamas žvilgtelėjo į tuščius dvaro langus; kažkur giliai minčių kertelėse kilo idėja, jog nusipirkus šią vietą išeitų pasistatyti naujus namus. Dabartinė vieta, kurioje gyvena vyrukas, nebuvo itin patraukli akiai. Galbūt kai vampyras turės gražius ir didelius namus, į juos pavyks atsivilioti ir Rebeką...
Atgal į viršų Go down
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 1653

Meilės : 1251

Prisijungiau : 2014-05-28

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: Dvaro kiemas   Št. 06 07, 2014 10:20 am

Ne paslaptis, kad didžiają savo dienos dalį Adira praleidžia gryname ore, todėl taip pat nieko nuostabaus, kad šiandien taip pat, santykiavo su gražiu oru, ir gamta. Dar didesnį malonumą kėlė saulė, kuri nešvietė taip įkyriai į akis, o tai pasirodydavo, tai išnykdavo. Švelnus vėjelis neleido malonumui prigesti.
Savo platforminais batukais žengdama per katik nupjautą žolytę, o ant rankos pasikabinusi margaspalvį pledą, vilkolakė nusprendė praleisti šią dieną kaip įmanoma pasyviai. Žvilgsnį besisukantį dešinėn sustabdė didžiulis apleistas dvaras. Susidomėjusi patraukė link jo. Gyvendama šiose apylinkėse šioje vietoje Adira dar nė sykio nebuvo apsilankiusi, todėl net nusistebėjo, ant kiek graži ši vieta buvo. Kelias akimirkas pastovėjo bandydama įsivaizduoti šio pastato istoriją. Prieš akis pralėkė senovinės suknelės, įsivaizduojamos pokylio akimirkos, ištaigingos šukuosenos, ir tas ausį glostantis Naujojo Orleano akcentas. Šiek tiek žinodama šiek tiek apie šio miestelio istoriją, prie tokio kalbos ir balso ruožo jau buvo pripratusi. Čia ypatinga vieta, vieta, kur dabartis pinasi su praeitimi, sudarydama įdomią ateitį.
Ant žalio žolės lopinėlio netrukus atsirado raudonas kvadratėlis. Švelnus pledukas jau buvo uždengęs dalelę žemės, o Adira, likusi tik su bikiniu, atsigulė ant pilvuko, ir išsitraukusi iš rankinės knygą, įdegio kremą, ir vandens buteliuką, ruošėsi saulės vonioms. Išsitepusi kiekvieną odos lopinėlį kremuką paliko rankinėje, ir užsidėjusi skrybėlaitę, bei akinius nuo saulės, pasinrėrė į knygos veikėjos išgyvenimus.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Dvaro kiemas   Št. 06 07, 2014 2:01 pm

Ant to suolelio sėdėti buvo ramu ir gera. Švelnus vėjas šiureno žolę, vėliau persimesdamas ir į medžio šakas. Sujudintos vyšnios šakelės svirdavo tai į vieną, tai į kitą pusę. Praėjus vėjelio šuorui ir vėl stojo tyla... Aplink nebuvo jokių pagrindinių kelių, tad nebuvo girdėti ir mašinų gaudesio. Nors ne... Vampyro jautri klausa sugebėjo išgirsti vienos pravažiuojančios mašinos ūžimą, tačiau tai buvo viskas; niekas daugiau nepravažiavo.
Jeigu vampyras įgyvendintų savo idėją, stengtųsi išlaikyti tokią harmoniją. Jam nereikia triukšmingų vakarėlių. Na, tai ne visiška tiesa, bet... Bet ši vieta išties graži, kam ją dar labiau darkyti?
Marselis atsistojo iš tos vietos, kurioje sėdėjo bei priėjo arčiau vieno iš daugelio langų. Jam buvo smalsu, ar viduje nebuvo prasisukę vandalai. Pasirodo, jog dvaras iš vidaus buvo kiek apgriuvęs, baldų jau seniai nebebuvo nė ženklo, bet viskas daug maž savo vietose. Pasitraukęs nuo lango nuslinko prie paradinių durų, norėdamas jas atidaryti, bet spyna buvo užrakinta. Vampyras galėtų laisvai ją nulaužti, tačiau to nedarė; jam užteko ir to, ką spėjo pamatyti pro langą. Vyrukas jau buvo rimtai užsidegęs mintimi šį pastatą perpirkti ir kuo greičiau pradėti viską statyti į savo vietas, tad nieko nelaukdamas dideliais žingsniais keliavo link išėjimo. Dar kartą sustojęs jis iš tolėliau nužvelgė dvarą, tik šį kart jau su šypsena veide. „Skenuodamas“ viską savo akimis, atsitiktinai užtiko žolėje išsitiesusią merginą. Marselis netgi pats nustebo, jog jos iš pradžių nei išgirdo, nei pastebėjo, mat atrodė, jog toji panelė ne ką tik atėjusi.
Vampyras negalėjo atsispirti norui prieiti ir užkalbinti. Jeigu ji jau čia, visko gali būti, jog jai ir priklauso šios valdos. Jei tai tiesa, tuomet būtų įmanoma pradėti vesti derybas. Nieko daugiau nelaukęs, vyrukas tokiais pat dideliais žingsniais, kokiais ėjo anksčiau, pradėjo artintis prie merginos. Žinoma, tik iš pradžių nutaisęs draugišką miną; jokiais būdais nenorėjo išgąsdinti juodaplaukės savo netikėtu pasirodymu. Nors gali būti, jog ir taip pakankamai įbaugins taip atsirasdamas lyg iš niekur...
Atgal į viršų Go down
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 1653

Meilės : 1251

Prisijungiau : 2014-05-28

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: Dvaro kiemas   Št. 06 07, 2014 2:27 pm

Neįtikėtina! Selė nusprendė gryžti į savo gimtajį miestelį ir susirasti savo vaikystės laikų meilę – Džonį. Jų išsiskyrimas buvo ne jų pačių kaltė, tad tai yra toks romantiškas žingsnis merginos atžvilgiu, kurio turbūt nesitikėjo nei Adira, nei kiti šios knygos skaitytojai.
Lėtai atsipalaidavusi įkvėpdama oro, jau ruošėsi versti naują puslapį, bet tuomet akies krašteliu užmatė besiartinantį šėšėlį. Sučiaupė lūpas, ir suirzo. Tamsiaplaukei taip norėjosi ramybės, o kažkas ją jau spėjo sudrumsti. Užvertė knygą. Galvojo ką čia dabar padarius. Paniekinamai iškvėpė. Ne, čia tikrai mažiausiai ją turėtų jaudinti kažkoks praeivis. Vėl atvertė knygą, ir bandydama išmesti iš galvos nemalonias mintis, pradėjo naują skyrių. Priartėjusi prie tos vietos kai aprašoma Selės kelionė, ji vėl pagalvojo apie plikį, kuris artinosi. Bet vėlgi, skaitė toliau. Šį kartą viskas užsimiršo, ir knyga iš tiesų pamalonino popietę. Nejučiomis, kuomet gulėdama ant pilvo, ankstėliau deginos kojytes, dabar jomis šiek tiek sulenkus plazdeno ore. Veide pasirodė lengva šypsenėlė, ir akimirkai Adira užsimerkė. Nesiskundžianti lakia vaizduote, šioji susidarė iš tiesų gražų paveikslą. Širdis pradėjo daužytis šiek tiek dažniau. Kadangi Adiros mėgstamiausias filmas buvo „Grease“, tai nieko kito ir neįstatė į knygos veikėjų vietas, kaip tik šiuos du aktorius. Kuo knygos buvo geriau už filmus? Manau jau ir taip visiems aišku. Skaitydamas knygas gali perteikti viską savotiškai, ne kaip filmuose yra brukamas jau iš anksto sugalvotas siužetas, aktoriai, viskas, nuo a iki zet. Vilkiukė tikrai galėtų pripažint, jog labai dažnai žiūrėdama filmus nusivilia parinktu kastingu, ir mieliau matytų tuos, kurie priverčia išreikšti bežiūrint susikaupusias emocijas.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Dvaro kiemas   Sk. 06 15, 2014 11:10 am

(Plikis.... :DDDDDDDD)
Marselis artindamasis vis arčiau merginos, galiausiai suvokė, jog ji ne šiaip koks žmogiūkštis, užsimanęs pasprukti iš miesto. Tas pats lengvas vėjelis, kuris dar visai neseniai žaidė medžių lapuose, iš tolėliau atnešė gerai žinoma vilkišką kvapą. Iš vampyro veido staiga dingo ta maloni šypsena, jo akys tiriamai prisimerkė, tačiau, kad jau buvo nusprendęs prieiti prie jos, tad tai ir darė.
-Graži diena poilsiui gamtoje, - vyruko tonas buvo gan draugiškas, o veido išraiška idealiai ir vėl rodė tik geriausius ketinimus. Kol neskubėdamas ėjo link vilkės, spėjo mintyse apgalvoti ar verta pyktis. Nusprendęs, jog to daryti kol kas nebuvo priežasties, Marselis nenorėjo sugadinti santykiu su dar nepažįstama mergina. Visgi, gal būtų visai naudinga pažinoti nors vieną vilkolakį, su kuriuo nebūtų susipykęs. Kol kas Naujajame Orleane to nebuvo įmanoma padaryti, visi nauji vilkai būdavo iš anksto nustatyti prieš vampyrus mieste; Marselis nė nenumanė kaip greitai vietinė vilkų gauja verbuoja atvykėlius. Nors negalima ir jų teisti; mieste tikrai buvo daug vampyrų, prieš kuriuos reikėjo apsaugos. Pats Marselis niekada nebuvo linkęs į bereikšmius vaidus ir karus, todėl paprasčiausiai laikydavosi nuo vilkų atokiau. Jeigu jie sugalvotų pulti pirmi, tik tuomet vyras galėtų sau leisti suduoti smūgį atgal.
-Nemanau, jog Tave esu kur nors matęs anksčiau, - vis dar šypsodamasis Marselis prisėdo ant žemės, tačiau tai padarė laikydamasis mandagaus atstumo; nežinojo kas tokia per persona yra šioji panelė. - O tai kiek keista... Šiame mieste pažįstu visus.
Pastabios vampyro akys nužvelgė merginą nuo galvos iki kojų. Tiesa, nepaneigsi, jog ji buvo graži, tačiau vyras galėjo pajausti, jog ji nėra tokia jau "šiltnaminė gielelė", kokia galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji turėjo kažką tokio, kas darė ja pavojingą, bet kartu ir be galo įdomią. Tokia įvairiapusiška energiją sudomino vampyrą, tad kol kas jis nė neketino trauktis.
Atgal į viršų Go down
If you're going through hell keep going...
Parašiau : 1653

Meilės : 1251

Prisijungiau : 2014-05-28

If you're going through hell keep going...

RašytiTemos pavadinimas: Re: Dvaro kiemas   Sk. 06 15, 2014 12:32 pm

Dar prieš kelias akimirkas mergina nė negalvojo, sprendžiant iš jo išvaizdos, kažkodėl, kad jis bus sukalbamas asmuo. Ji nebuvo rasistė nei ką, bet juodaodžiai jai visuomet asocijavosi su bjauriais tikslais ir viskuo kas veda ne prie gero. Bet šią akimirką Adira tiesiog stengėsi apie tai negalvoti, kas ten žino, gal ji klydo iš anksto susidarydama tokią nuostatą.
Į knygą įdėjo skirtuką, o šią padėjo ant pledo krašto. Atsisėdusi sulenkė kojas, ir rankomis jas apkabino per kelius, atsigręždama į atėjūno pusę, kad pokalbis būtų aiškus ir sklandus. Akinius nuo saulės taip pat nusiemė ir galiuką laikė tarp dantų. Netrukus plikui priartėjus, pakėlė į ji akis, o kuomet jis atsisėdo, ji pusiau ištiesė sulenktas kojas, ir abiejomis alkūnėmis atsirėmė į pastarasias. Akiniai buvo tarp abiejų rankos pirštų. Tai buvo priemonė į kurią mergina nukreipė visas susidariusias neigiamas emocijas.
- Na tikrai neprasta sakyčiau,- netrukus atsakė kuomet svečias tarė pirmuosius žodžius. Adira kažkaip labai keistai pradėjo prie jo jaustis. Toks jausmas, kad po truputį iš jos kūno gelmių kilo nežabotas pyktis, neapykanta kokios ji dar nebuvo pajutusi. Tai buvo keista, nes ir pažiūros jis atrodė gan draugiško veido.
- Tai yra galbūt todėl, kad aš ne vietinė, čia negyvenu,- atsakė pakreipus lūpą ir lengvai, bet nevisai nuoširdžiai šypteldama. Tie akiniai ilgai jau neatlaikys, nes neapykanta kilo ir kilo, ir bent jau kolkas, Adira stengėsi ją užgniaužti. Užsižiūrėjusi į vieną tašką, kad taip greit nepratrūktų, sukluso. Nesigirdėjo jo širdies plakimo, o tai dar labiau ją išgazdino, širdis kone apmirė iš nuostabos, visa ta jausmų sankaupa ruošė ją įsijungti savisaugos instinktus, pasikeičiant į vilkę. Nors tuo ji nelabai norėjo tikėti, bet regis ji bus susidūrusi su vampyru. Daug ji nebuvo jų mačiusi, bet šiandien, bus antras ar trečias kartas, bet pirmas, kuomet akis į akį. Pirmus du pajuto kelių mėnesių prieš, laikotarpiu, kuomet eidama tuštokoje gatvėje, vėlai vakare, jautė įsmiegtus į ją žvilgsnius, o įsiklausiusi, suprato, kad nėra normalios ant žemės vaikštančios būtybės, tai yra vampyrai. Jie sklido viskuo kas neigiama, tai yra nuo jų dvelkė baime, pykčiu, žiaurumu, mirtimi, antgamtiškumu. Jie nebebuvo žmonės, todėl kėlė šleikštulį. Tokių dvikojų Adira stengėsi vengti kaip tik įmanydama. Visai buvo įmonoma, kad ji taps auka, tą vakarą, bet žinodama, kad geriau paskubėti, jų išpuolio išvengė. Atsiplėšus per per kokius 200 m. Nuo tos gatvės atkarpos, pasigirdo klyksmas, jaunos merginos. Jų auka tapo atsitiktinė mergina, vakare keliavusi namo, turbūt po sunkios darbo dienos. O tai tik įrodė, kad vampyrais pasitikėti žūtbūt negalima.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content

RašytiTemos pavadinimas: Re: Dvaro kiemas   Today at 8:13 pm

Atgal į viršų Go down
 
Dvaro kiemas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Kiemas
» Kiemas
» KLINIKOS KIEMAS:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Heart of Darkness :: ☁The Fault In Our Stars★-
Pereiti į: